Fosilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Romėnų mokslininkas [[Plinijus Vyresnysis]] rašė, kad suakmenėję jūrų ežiai gali išgydyti nuo [[gyvatė|gyvačių]] įkandimo ir atnešti sėkmę mūšiuose. Jis taip pat aprašė kelis neįtikėtinus pasakojimus, aiškinančius fosilijų kilmę: buvo teigiama, kad jūrų ežių fosilijos susidarė iš putų rutulių, kuriuos sukūrė daugybė susipynusių gyvačių. Sukurta daug įvairių teorijų, aiškinančių fosilijų atsiradimą. Viena teorija teigė, kad [[lietus]] surenka iš [[jūra (geografija)|jūros]] gyvų padarų sėklas, [[kiaušinis|kiaušinius]] ir iš jų išauga akmeninės tų padarų kopijos. Taip buvo bandoma aiškinti, kodėl yra tiek daug jūrinės kilmės fosilijų. Dar fantastiškesnė teorija populiari nuo [[viduramžiai|viduramžių]] iki [[XVII amžius|XVII amžiaus]], teigė, kad Žemė turi savąją „kūrybinę jėgą“ (''vis plastika''), ir ši jėga stengiasi nukopijuoti gyvus padarus. Taip pat apie 1600 m. buvo tikima, kad suakmenėjusios [[Mamutas|mamutų]] iltys – tai [[Vienaragis (būtybė)|vienaragių]] ragai, įvairių gyvūnų kūno liekanos-kaulai ir kita.<ref>''Iliustruota faktopedija.'' Vilnius: Alma littera, 2000, 69 p. ISBN 9986-02-895-7.</ref>