Mėlynė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Pridedama: pms:Vaccinium myrtillus; smulkūs taisymai |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 |
||
| (nerodoma 28 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
Eilutė 1:
{{otheruses}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Vaccinium myrtillus}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
eilutė 10 ⟶ 11:
{{Taxobox_rusis | taxon = Mėlynė| taxon1 = Vaccinium myrtillus}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Vaccinium myrtillus | autorius = L. | metai = 1753}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Mėlynė''' (
[[Vaizdas:203_Vaccinum_myrtillus_L.jpg|thumb|200px|left|Požymiai]]
[[File:BilberriesBig.jpg|thumb|Mėlynės uogos]]
[[Vaizdas:Vaccinium_myrtillus_IM4821_Mustikka_C.JPG|thumb|Mėlynių krūmas anksti pavasarį]]
[[File:Vaccinium myrtillus RecolteAuPeigne.JPG|thumb|Mėlynių rinkimas rinktuvu, taip vad. ''šukomis'']]
== Apibūdinimas ==
Mėlynės puskrūmis auga 15-40 cm, rečiau iki 50 cm aukščio. Jų [[stiebas]] status, briaunotas, šakotas. [[Lapas|Lapai]] ovališki, nusmailėjusia viršūne, trumpakočiai, smulkiai dantytais kraštais, 1-3 cm ilgio, 0,6-1,8 cm pločio. Apatinė stiebo dalis sumedėjusi, šakų viršūnės išlieka žalios, minkštos ir žiemą gali apšalti. [[Šakniastiebis]] ilgas, šliaužiantis.
Pavieniai rutuliški [[žiedynas|žiedai]] išauga ant trumpų kotelių. Taurelė priaugusi prie [[mezginė]]s, vos įžiūrima. Vainikėlis rausvas, suaugtinis, pūstas, išlikusi viršūninė anga su trumpomis, bukomis skiautėmis. Mėlynė pražysta [[gegužė]]s pradžioje, intensyviausias žydėjimas iki [[birželis|birželio]] vidurio, vėliau iki rudens galima rasti pavienių žiedų. Vaisiai – rutuliškos, tamsiai mėlynos, su apnaša [[uoga|uogos]], 8-12 mm skersmens. Lietuvoje jos prinoksta [[liepa|liepos]] pradžioje ir laikosi iki [[rugsėjis|rugsėjo]].
== Paplitimas pasaulyje ==
Mėlynės savaime paplitusios beveik visoje [[Europa|Europoje]] (išskyrus tolimus pietus, pietryčius ir tolimus šiaurės rytus) ir [[Vakarų Sibiras|Vakarų Sibire]]. Europos pietinėse dalyse auga iki 2 km aukštyje.
== Paplitimas ir augavietės Lietuvoje ==
Mėlynės dažnos visoje [[Lietuva|Lietuvoje]], ypač [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] ir [[Dzūkija|Dzūkijos]] miškuose. Tai [[Miškas|miškų]] augalas. Auga nelabai ūksminguose, vidutinio drėgnumo, drėgnokuose, drėgnuose ir pelkėtuose [[Šilas|pušynuose]], [[Eglynas|eglynuose]], rečiau [[Beržynas|beržynuose]], kartais ir kimininėse pelkėse, aukštesnėse vietose. Mėlyniniai pušynai (''Pinetum myrtillosum''), vadinamieji skaistšiliai, ir retesni mėlyniniai eglynai (''Piceetum myrtillosum'') sudaro apie 25 proc. viso [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškų]] ploto. Mėgsta rūgščius, puveningus [[Dirvožemis|dirvožemius]]. Anot [[Dendrologija|dendrologo]] [[Mindaugas Navasaitis|Mindaugo Navasičio]] vadovėlyje „[[Dendrologija (vadovėlis)|Dendrologija]]“ pateiktų skaičių, Lietuvoje yra apie 18 tūkst. hektarų [[Mėlynynas|mėlynynų]]. Monografijoje „[[Lietuvos dendroflora (monografija)|Lietuvos dendroflora]]“, besiremiančioje 2001 m. [[Lietuvos miškų ūkis|Lietuvos miškų ūkio]] statistikos duomenimis, rašoma, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 64 tūkst. [[Hektaras|hektarų]] mėlynynų.
Vidutinis mėlynių derlingumas 700 kg/ha, derlingais metais 1200 kg/ha. Pagal 2001 metų Lietuvos miškų ūkio statistiką, kasmet superkama iki 1-3 tonų mėlynių uogų.{{faktas}}
Be tipinio mėlynės varieteto (''Vaccinium myrtillus'' var. ''myrtillus''), šalyje randami dar 4 [[Varietetas|varietetai]]:
* Juodauogė mėlynė (''Vaccinium myrtillus'' var. ''epruinosum'') – uogos juodos, blizgančios, be melsvo apnašo, jų vidus purpurinis, kiek smulkesnės negu tipinės formos;
* Baltauogė mėlynė (''Vaccinium myrtillus'' var. ''leucocarpum'') – uogos gelsvai baltos;
* Rausvauogė mėlynė (''Vaccinium myrtillus'' var. ''roseolo-vioalaceum'') – uogos violetiškai rausvos.
* ''Vaccinium myrtillus'' var. ''pseudotypicum'' – uogos raudonai violetinės, beveik juodos, minkštimas bespalvis.
== Nauda ==
Mėlynės yra [[Maistas|maistinis]], [[Vaistas|vaistinis]], [[Medingieji augalai|medingas]], [[Dažai|dažinis]], [[Pašaras|pašarinis]], [[Rauginės medžiagos|rauginis]] [[augalas]]. Vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos maistui, vaistams ir kosmetikoje.
Mėlynės turi įtakos dirvodarai – gamina rūgštų [[humusas|humusą]], skatina jaurėjimą. Mėlynių sąžalynuose slapstosi ir minta kai kurie miško paukščiai ir gyvūnai, juose rasta apie du šimtus rūšių įvairių vabzdžių, daugiausia naudingų. Uogų [[Sultys|sultimis]] galima dažyti [[Vynas|vyną]]. Žieduose yra [[nektaras|nektaro]]. Visa žolė turi gydomųjų medžiagų, ypač vertingos uogos. Jose randama įvairių, žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Uogose yra [[Angliavandeniai|angliavandenių]], organinių rūgščių, [[Vitaminas|vitaminų]] (ypač P), glikozidų, regėjimą sutemoje skatinančių medžiagų. Mėlynėse yra 3,5-7% [[Cukrus|cukraus]], 1% laisvųjų organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, pieno, oksalo), pektinų, truputis baltymų ir mirtilino ([[mirtilinas]] panašiai veikia organizmą kaip [[insulinas]]), todėl mėlynės tinkamos vartoti sergantiems [[Cukraligė|cukralige]], o uogų [[kisielius]] – sergantiems skrandžio ligomis. Iš jų gaminama [[uogienė]], [[džemas]], kisielius, [[kompotas]].
== Sinonimai ==
Kiti mėlynių pavadinimai vartoti ar vartojami Lietuvoje: mėlynuogė, nemuogė, šilojėliai, treškė.
Lotyniški mėlynių sinonimai<ref>theplantlist.org / [http://www.theplantlist.org/tpl1.1/record/kew-2457648 Vaccinium myrtillus L.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160114030804/http://www.theplantlist.org/tpl1.1/record/kew-2457648 |date=2016-01-14 }}</ref>:
* ''Myrtillus niger'' Gilib.
* ''Myrtillus sylvaticus'' Drejer
* ''Vaccinium myrtillus'' var. ''oreophilum'' (Rydb.) Dorn
* ''Vaccinium myrtillus'' subsp. ''oreophilum'' (Rydb.) Á. Löve, D. Löve & B.M. Kapoor
* ''Vaccinium oreophilum'' Rydb.
* ''Vitis-idaea myrtillus'' (L.) Moench
== Produkcija ==
{| class="wikitable" style="float; width:
|-
! colspan=
|-
| 1 || {{
|-
| 2 || {{
|-
| 3 || {{
|-
| 4 || {{
|-
| 5 || {{
|-
|
|-
| 14 || {{
|}
== Šaltiniai ==
{{
== Taip pat skaityti ==
* [[Sąrašas:Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys|Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys]]
== Literatūra ir interneto šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Commons|Vaccinium myrtillus}}
* [[Tarybų Lietuvos enciklopedija]], T. 3 (Masaitis-Simno). | Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987., 43–44 psl. Mėlynė;
* [[Dendrologija (vadovėlis)|Dendrologija]] – [[Mindaugas Navasaitis]] | 2-oji laida, ISBN 9986-09-286-8; [[Vilnius]], [[leidykla]] [[Margi raštai (leidykla)|„Margi raštai“]], 2008; 413 psl. Mėlynė;
* [[Lietuvos dendroflora (monografija)|Lietuvos dendroflora]] – Mindaugas Navasaitis, [[Remigijus Ozolinčius]], [[Domas Smaliukas]], [[Jūratė Balevičienė]] | <small>Lietuvos miškų institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas</small>. ISBN 9955-575-35-2; [[Kaunas]], Leidykla [[Lututė (leidykla)|„Lututė“]], 2003; 226 psl. Mėlynė;
{{Medžiai}}
[[Kategorija:Erikiniai]]
[[Kategorija:Uogos]]
| |||