Hanzos sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
| (nerodoma 48 tarpinės versijos, sukurtos 6 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Haupthandelsroute Hanse.png|thumb|220px|Pagrindiniai prekybos keliai<ref>[http://bergen.hanseatic-league.com/history.html The hanseatic league] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200922073836/http://www.bergen.hanseatic-league.com/history.html |date=2020-09-22 }}</ref>]]
'''Hanza (Hansa)''' – buvusi šiaurės [[Vokietija|Vokietijos]], [[Prūsija|Prūsijos]] ir [[Livonija|Livonijos]] miestų prekybinė ir politinė sąjunga, [[1280]] m. įkurta [[Liubekas|Liubeko]] mieste. XV a. jai priklausė 160 miestų iš 10 šalių.<ref>{{VLE|7||[[Zigmantas Kiaupa]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/hanza/ Hanza]}}</ref><ref>Misāns I. [https://enciklopedija.lv/skirklis/23879-Hanza ''Hanza'']. [[Nacionālā enciklopēdija]]. Nuoroda tikrinta 2021-04-02.</ref><ref>{{Cite web|title=Hanseatic League|url=https://www.britannica.com/topic/Hanseatic-League|access-date=2021-04-02|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref>
Hanzos miestai [[Dancigas]], [[Karaliaučius]], [[Ryga]] ([[1282]] m.) palaikė glaudžius ekonominius santykius su [[Lietuva]]. Hanziečių veikla Lietuvoje ypač suklestėjo XV a. viduryje, kai [[1445]] m. [[Kaunas|Kaune]], dabartiniame [[Perkūno namas|Perkūno name]], buvo įkurta Hanzos pirklių kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje. Yra rezervuotų prielaidų, kad ir Mėmelis / Klaipėda dėl savo artumo su Šiaurės Vokietijos miestais galėjo kažkurį laiką būti Hanzos įtakos sferoje.<ref>V. Safronovas. Klaipėdos miesto istorija. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2020.</ref>
Hanzos atstovai kontroliavo užsienio pirklius, tarpininkavo tarp Hanzos ir vietinių pirklių. Hanzos prekybos keliais į [[LDK]] buvo gabenama [[Reinas|Reino]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[vynas]], [[Anglija|Anglijos]] ir [[Flandrija|Flandrijos]] [[gelumbė]], Flandrijos ir Pareinės geležies dirbiniai, o iš [[Švedija|Švedijos]], [[Rusija|Rusijos]], Livonijos, Lietuvos ir Prūsijos – [[kailis|kailiai]], [[vaškas]], [[linas|linai]], [[kanapė]]s, javai, [[mediena]], [[geležis|geležies]] ir [[varis|vario]] rūda, [[žuvis (maistas)|žuvis]]. Hanzos prekybos monopolis varžė LDK pirklių veiklą. Norėdamas sumažinti sąjungos įtaką [[Vytautas]] kvietė į LDK [[Maskva|Maskvos]], [[Genuja|Genujos]], [[totoriai|totorių]] pirklius, bet šie Hanzos konkurencijos neįveikė.
Eilutė 8:
Šiuo metu [[Naujoji Hanzos miestų sąjunga]] vienija 162 miestus iš 15 valstybių. Hanzos biuras įsikūręs Liubeke. [[1980]] m. [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] paminėtas Hanzos įsteigimo 700-metis. Hanzos dienas kasmet pradėta švęsti viename iš organizacijai priklausančių miestų. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, nuo [[1992]] m. priklausantis šiai sąjungai. [[2011]] m. Kaune buvo surengta tarptautinė Hanzos miestų sąjungos šventė „Hanzos dienos“.
==Sąjungos atsiradimas==
Nagrinėjant įvairius literatūrinius šaltinius pastebima, kad Liubekas iš lėto tapo prekybininkų iš Saksonijos ir Vestfalijos centru, kurie bendradarbiavo su rytine ir šiaurine Europos dalimi.▼
▲Nagrinėjant įvairius literatūrinius šaltinius pastebima, kad [[Liubekas]] iš lėto tapo prekybininkų iš Saksonijos ir Vestfalijos centru, kurie bendradarbiavo su rytine ir šiaurine Europos dalimi.
XIII a., prieš atsirandant oficialiam pavadinimui “Hanzos sąjunga”, vietiniai pirkliai pradėjo burtis į gildijas dėl ekonominių ir diplomatinių interesų. Taip pat siekė užmegzti prekybinius ryšius su kitomis šalimis, ypač dėl mažai tuo metu išvystyto Baltijos regiono. Dabartinėje šiaurinėje Vokietijos dalyje buvo gausu medienos, vaško, gintaro, dervos, kailių, netgi rugių ir kviečių, todėl pirkliai galėjo gėrybes gabenti į kitas šalis ir sudaryti sąjungas. Miestai ir miesteliai jungėsi į bendruomenę, kad galėtu pavojaus metu vieni kitiems padėti gintis, pašalinti visas kliūtis ir nevaržomai tiekti prekes į sąjungos miestus. ▼
▲XIII a., prieš atsirandant oficialiam pavadinimui “Hanzos sąjunga”, vietiniai pirkliai pradėjo burtis į gildijas dėl ekonominių ir diplomatinių interesų. Taip pat siekė užmegzti prekybinius ryšius su kitomis šalimis, ypač dėl mažai tuo metu išvystyto Baltijos regiono. Dabartinėje šiaurinėje Vokietijos dalyje buvo gausu [[Mediena|medienos]], [[Vaškas|vaško]], [[Gintaras|gintaro]], [[Derva|dervos]], [[Kailis|kailių]], netgi [[Rugys|rugių]] ir [[Kvietys|kviečių]], todėl pirkliai galėjo gėrybes gabenti į kitas šalis ir sudaryti sąjungas. Miestai ir miesteliai jungėsi į bendruomenę, kad
XII a. pab. Liubekas įgijo stiprų prekybinį partnerį – Hamburgą. Bendradarbiaudami pirkliai siekė įgyti specialių prekybos privilegijų. Pavyzdžiui, Kelno prekybininkai įtikino Anglijos karalių Henriką II suteikti jiems rinkos teises, kurios atleido juos nuo visų Londono rinkliavų ir leido prekiauti mugėse. ▼
▲XII a. pab. Liubekas įgijo stiprų prekybinį partnerį – [[Hamburgas|Hamburgą]]. Bendradarbiaudami pirkliai siekė įgyti specialių prekybos privilegijų. Pavyzdžiui, [[Kelnas|Kelno]] prekybininkai įtikino Anglijos karalių [[Henrikas II|Henriką II]] suteikti jiems rinkos teises, kurios atleido juos nuo visų [[Londonas|Londono]] rinkliavų ir leido prekiauti mugėse.
1241 m. sudarytas aljansas kontroliavo daugelį druskos kelių, o Liublino miestas įgijo imperatoriško miesto vardą. Stiprėjant sąjungos padėčiai, vis daugiau miestų prisijungdavo prie aljanso, taip per paskutinius 50 metų iki oficialaus įkūrimo plėtėsi prekybos keliai tarp įvairių miestų. ▼
▲1241 m. sudarytas amatininkų gildijų aljansas kontroliavo daugelį druskos kelių, o
Ir 1356 m. Liubeke įvyko visuotinis miestų atstovų suvažiavimas, kurio metu oficialiai įkurta Hanzos sąjunga.▼
▲
==Prekybos plėtra==
Prasidėjus [[Audinys|audinių]] prekybai, Hanzos sąjunga turėjo didelę įtaką
Pramonės augimas skatino tobulinti ir kitų amatų technologijas: [[Graviūra |graviravimą]], medžio apdirbimą, raižybą ir [[Amunicija |amunicijos]] gamybą. Būtent dėl šimtmetį trukusio Hanzos sąjungos monopolizacijos laikotarpio [[Renesansas]] Vokietiją pasiekė daug anksčiau nei kitas [[Europa|Europos]] šalis.
Liubeko geografinė padėtis suteikė galimybę plėsti prekybą ne tik Vokietijos viduje, bet ir užsienyje. Iš pradžių Hanzos prekybos punktai “Kontors” pradėjo plisti visame Baltijos regione, vėliau ir už jos ribų. Sąjungos prekybininkai įsteigė savo postus Peterburge, taip pat netoli užimto [[Rusija|Rusijos]] uosto Novgorodo, kuris tuo metu buvo pagrindinis odos, [[Kailiai|kailių]] ir kitų gamtinių išteklių šaltinis Rusijoje.
Kitas prekybos, tapęs Hanzos kontora, postas – Visbis ([[Gotlandas|Švedijos Gotlando saloje]]) ilgą laiką prekiavo žuvimi.
Sąjunga sugebėjo sukurti kontoras tokiuose svarbiuose prekybiniuose miestuose kaip: [[Bergenas]] ir [[Londonas]]. Kai kurie prekybiniai postai netgi tapo savarankiški. Pavyzdžiui kontora Londone (Steelyard) išaugo kaip uždara bendruomenė, turinti savo buhalterinius biurus, sandėlius, pagalbines patalpas ir [[Bažnyčia|bažnyčią]].
Taip pat pirkliai eksportavo prekes (medieną, kailius, dervas, linus, kviečius, rugius, metalo rūdas) į [[Flandrija|Flandriją]] ir [[Anglija|Angliją]]. Hanzos sąjunga įgijo stiprų laivyną ir gerą padėtį Baltijos ir Šiaurės jūrose, todėl kolonizavo daug Baltijos jūros pakrančių miestų kaip [[Tartu]], [[Elbingas]], [[Talinas]], [[Ryga]] ir kiti. [[Livonijos ordinas]] taip pat užėmė [[Estija|Estijos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] žemes. Dėl šių priežasčių XIII – XV a. sąjunga valdė didelę prekybos dalį šiaurės Europoje.
Hanzos sąjungos prekyba, kaip ir
* Hanzos sąjungos prekybininkai dvigubą buhalterinę sistemą perėmė anksčiau, kuri leido greičiau gauti [[Pinigai|pinigus]], informuoti apie [[Pelnas|pelną]], netektis. Todėl sprendimai buvo priimami sparčiau, o pramonės augimas tapo efektyvesnis. Ši sistema suteikė pranašumą prekiaujant su kitomis šalimis.
* [[Pirklys|Pirkliai]], priklausantys Hanzos sąjungai, norėdami persikraustyti ar keliauti pro gyvenamąją vietą, turėdavo sumokėti tam tikrą mokestį miestui. Miestiečiai rūpinosi, kad pirkliai negalėtų išvengti [[Mokestis|mokesčių]] – sunaikindavo kelius ir pan., todėl naudodamiesi šia privilegija daugelis miestų praturtėjo.
* Iki XV a. laivai pilni druskos buvo tempiami prieš srovę iki tikslo pabaigos. Tačiau iškasus kanalus tarp svarbių prekybinių punktų krovinių gabenimo tempas paspartėjo.
* Prekyba žuvimis buvo viena iš pagrindinių sąjungos prekybos šakų, tačiau pradėjus nykti silkėms, Hanzos sąjungos pirkliai patyrė daug nuostolių ir bankrutavo.
==
Sąjunga nuo XV a. pradžios įnirtingai kovojo su [[Piratai|piratais]], stengėsi atremti jų puldinėjimus (piratai vogdavo krovinius, žudydavo pirklius). Hanzos sąjungos kontoros ir postai buvo įkurti užsienio miestuose, kuriuose ilgainiui pirkliai, nepriklausantys sąjungai, dėl augančios konkurencijos ėmė maištauti, todėl silpo sąjungos galia.
* Londone [[Elžbieta I]] iš Anglijos išstūmė sąjungą ir kitais metais uždarė kontorą “Steelyard”.
* Rusijoje caras [[Ivanas III]] savavališkai uždarė kontorą Novgorode.
* XV a. didėjo įtampa tarp Hanzos sąjungos ir Prūsijos regiono pirklių. [[Prūsija|Prūsijos]] regiono pirkliai kartu su [[Lenkijos karalystė |Lenkijos karalystės]] pagalba gan lengvai atėmė iš Hanzos [[Gdanskas|Gdanską]], [[Elbingas|Elbingą]] ir [[Torunė|Torunę]].
Viena iš pagrindinių sąjungos stiprybių jos gyvavimo laikotarpiu buvo laivynas, tačiau olandai nukopijavo ir patobulino laivų modelius, taip sumažindami Hanzos pardavimo apimtis keletą kartų.
[[Briugė|Briugei]], [[Antverpenas| Antverpenui]] ir [[Olandija| Olandijai]] tapus Burgundijos Nyderlandų nariais, išaugo grėsmė Hanzos sąjungai prarasti monopoliją. Nyderlandų pirkliai spausdami sąjungos prekybininkus sulaukė sėkmės. Po kelių karų, Amsterdamas įgijo didžiausio Lenkijos ir Baltijos grūdų uosto vardą. Ir 1441 m. įgijo
==
XVI a. pradžioje Hanzos sąjunga buvo silpnesnė nei bet kuriuo kitu savo egzistavimo laikotarpiu.
Didėjanti ir stiprėjanti Švedijos imperija perėmė daugelį Baltijos jūros kelių. [[Danija]] savarankiškai ėmė kontroliuoti savo prekybinius reikalus. Novgorodo filialas uždarytas, o kontora [[Briuselis|Briuselyje]] prarado savo galią. Atskiri miestai ėmė atsiskirti, koncentravosi į savo prekybą ir mažiau rūpinosi sąjungos reikalais.
Hanzos sąjunga siekdama išlaikyti savo galybę įkūrė postą, kuris turėjo spręsti teisinius klausimus ir buvo atsakingas už susitarimus su kitomis šalimis. Posto vadovu išrinktas Henrik‘as Suderman‘as, kuris siekė išlaikyti diplomatinius ir prekybinius santykius su senomis Hanzos partnerėmis. Jo vadovavimo laikotarpiu Briugės kontora buvo perkelta į Antverpeną, atrasti nauji prekybos keliai. Tačiau to neužteko išspręsti žlungančios Hanzos sąjungos problemų, todėl visos užjūrio kontoros buvo uždarytos, o prekybinės sutartys nutrauktos. XVI a. pabaigoje Hanzos sąjunga nebegalėjo susitvarkyti su vidiniais socialiniai ir politiniais pokyčiais. Tuo metu įvykusi bažnyčios reformacija ir Osmanų imperijos plėšikavimai padėjo iškilti olandų ir anglų pirkliams. ▼
==Henrik Suderman==
Paskutiniame oficialiame susirinkime dalyvavo tik 9 atstovai, ir tik 3 nariai (Liubekas, Hamburgas ir Bremenas) išliko iki paskutinio Hanzos sąjungos iširimo, kuris įvyko 1862 m.▼
Hanzos sąjunga, siekdama išlaikyti savo galybę, įkūrė postą, kuris turėjo spręsti teisinius klausimus ir buvo atsakingas už susitarimus su kitomis šalimis.
Posto vadovu išrinktas Henrik Suderman, kuris siekė išlaikyti diplomatinius ir prekybinius santykius su senomis Hanzos partnerėmis. Jo vadovavimo laikotarpiu Briugės kontora buvo perkelta į Antverpeną, atrasti nauji prekybos keliai.
=== Apibendrinimas ===▼
Hanzos sąjunga (XIII – XV a.) tapo pagrindiniu susivienijimu Europoje. Jos veikla turėjo įtakos pramoniniam Vokietijos ir viso žemyno vystymuisi.▼
==Hanzos žlugimas==
Hanzos sąjunga buvo konfederacija jungianti daugelį miestų ir komunų, siekiant apsaugoti jūros ir sausumos kelius nuo plėšikavimų. Pačios sąjungos vidaus organizacija buvo laisva, tačiau ji vaidino svarbų vaidmenį formuojant tarptautinius santykius, ypač Baltijos ir Šiaurės jūrų regione. Sąjungos įtaka augo sudarinėjant partnerystes, pasirašant sutartis, kartu ginantis ir kovojant. ▼
▲
▲Paskutiniame oficialiame susirinkime dalyvavo tik 9
Hanzos sąjungos iširimą paskatino stiprėjančios kaimyninės valstybės, pasitraukiantys nariai ir žaliavų krizė. Iš pradžių silpnėjimą lėmė kenkiantys oponentai (puldinėjimai, plėšikavimai), patirti nuostoliai sumažino pristatomų krovinių kiekį. Vėliau, kontorų uždarymas Londone, Novgorode ir Bergene. ▼
▲Hanzos sąjunga (XIII – XV a.) tapo pagrindiniu susivienijimu Europoje. Jos veikla turėjo įtakos pramoniniam Vokietijos ir viso žemyno vystymuisi.
▲Hanzos sąjunga buvo konfederacija, jungianti daugelį miestų ir komunų, siekiant apsaugoti jūros ir sausumos kelius nuo plėšikavimų. Pačios sąjungos vidaus organizacija buvo laisva, tačiau ji vaidino svarbų vaidmenį formuojant tarptautinius santykius, ypač Baltijos ir Šiaurės jūrų regione. Sąjungos įtaka augo sudarinėjant partnerystes, pasirašant sutartis, kartu ginantis ir kovojant.
Hanzos sąjungos ieškoti sprendimai nebuvo pakankamai efektyvus, išlaikyti byrančią organizaciją, todėl pokyčiai nepadėjo atsigauti žlugusiai sąjungos galiai. ▼
Hanzos sąjungos prekybos plėtrą lėmė įvairūs veiksniai.
*Vienas jų — gera pagrindinių miestų, Liubeko ir Hamburgo, geografinė padėtis, kuri leido lengvai [[Eksportas|eksportuoti]] žaliavas.
*Baltijos regionas, sąjungos egzistavimo laikotarpiu, buvo menkai išvystytas, todėl tai leido sąjungai įsitvirtinti ir plėsti prekybą.
*Taip pat didelę įtaką turėjo [[Transportas|transporto]], buhalterijos, mokslo pažanga, padėjusi Hanzos sąjungai iškilti ir tapti viena didžiausių ir stipriausių organizacijų istorijoje.
▲Hanzos sąjungos iširimą paskatino stiprėjančios kaimyninės valstybės, pasitraukiantys nariai ir žaliavų krizė. Iš pradžių silpnėjimą lėmė kenkiantys oponentai (puldinėjimai, plėšikavimai), patirti nuostoliai sumažino pristatomų krovinių kiekį. Vėliau, kontorų uždarymas Londone, Novgorode ir Bergene.
== Nuorodos ==▼
▲Hanzos sąjungos ieškoti sprendimai nebuvo pakankamai
== Išnašos ==
{{išn}}
▲== Nuorodos ==
▲* [http://www.hanse.org/en/ Hanzos sąjungos tinklalapis] {{en-icon}}
{{Prekybos keliai}}
| |||