Grybų grupavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Jouli (aptarimas | indėlis)
 
(nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 7 naudotojų)
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
'''Grupuoti [[grybas|grybus]]''' galima pagal kelis skirtingus kriterijus. Dažniausiai jie skirstomi pagal mitybos arba pagal dauginimosi būdus.
 
eilutė 8 ⟶ 9:
Pagal '''mitybos būdą''' grybai skirstomi į [[saprofitai|saprotrofinius]], [[parazitai|parazitinius]] ir [[mikosimbiotrofai|mikorizinius]].
 
=== SaprofitiniaiSaprotrofiniai grybai ===
[[Vaizdas:Strobilurus.esculentus.2005-.lindsey03-28_Strobilurus_esculentus.jpg|thumb|200px|Valgomasis tampriukas (''Strobilurus esculentus'')]]
 
Jų [[maistas]]: nukritę [[lapai]], [[spyglys|spygliai]], [[kelmas|kelmai]], nudžiūvę [[medis|medžiai]], išvartos, negyva [[žplė|žolinė danga]], [[ekskrementai]].
eilutė 29 ⟶ 30:
 
Šiuo metu žinoma daugiau nei 2000 augalų rūšių, sudarančių mikorizę. Mikorizė gali būti:
* ''vidinė'' (Endotrofinė) – kai grybiena įsiskverbia į augalo [[šakniaplaukis|šakniaplaukio]] vidų,
* ''išorinė'' (Ektotrofinė) – kai grybiena apipina šakniaplaukį iš išorės.
 
Medžių [[šaknis|šaknys]], [[absorbcija|absorbuodamos]] maisto medžiagas, [[rizosfera|rizosferoje]] išskiria [[toksinas|toksinus]], kurie yra žalingi aplinkiniam [[dirvožemis|dirvožemiui]] ir net pačiam medžiui. O mikorizinių grybų pagrindinis maistas ir yra [[toksinas|toksinai]], todėl savo šeimininkui jie teikia paslaugą.
eilutė 40 ⟶ 41:
 
== Pagal dauginimosi būdus ==
Pagal dauginimosi būdą grybai skirstomi į dvi grupes: [[homotaliniai|homotalinius]] ir [[heterotaliniai|heterotalinius]].
 
=== Homotaliniai grybai ===
Homotaliniai grybai iš vienintelės [[spora|sporos]] išaugina [[grybiena|grybieną]], iš kurios ilgainiui formuojasi [[vaisiakūnis|vaisiakūniai]], paskleidžiantys sporas (pvz., kai kurie '''[[Mėšlagrybis|mėšlagrybiai]]''').
 
=== Heterotaliniai grybai ===
Šių grybų yra sudėtingesnis gyvenimo būdas. Heterotaliniai grybai subrandina skirtalytes [[spora]]s. Tarp jų beveik visi [[valgomieji grybai|valgomieji]] ir [[nuodingieji grybai|nuodingieji]]. PavyzdžiuiPvz., [[baravykas|baravyko]] dalis subrandintų sporų yra vyriškos kilmės, kita dalis – moteriškos. [[Grybiena]]i, augančiai iš vyriškos sporos, būtinas kontaktas su grybiena, augančia iš moteriškos sporos. Tada išauga nauja grybiena, galinti suformuoti vaisiakūnių užuomazgas. Šių grybų sudėtingesnis gyvenimo būdas.
 
== Pagal palankią aplinkos terpę ==
Sudarant terminus, apibūdinančius grybų ir aplinkos santykį, pridedama galūnė „fil“: grybai, mėgstantys drėgmę – '''higrofilai''', sausumą mėgstantys – '''[[kserofilai]]''', tarpinė grybų grupė – '''[[mezofilai]]''', šilumamėgiai – '''[[termofilai]]''' ir t. t.
* [[Higrofilai]] - [[drėgmė|drėgmę]] mėgstantys grybai,
* [[Kserofilai]] - sausumą mėgstantys grybai,
* [[Mezofilai]] - tarpinė grybų grupė,
* [[Termofilai]] - šilumamėgiai grybai
 
== Pagal panaudojimą ==
Pagal panaudojimą [[buitis|buityje]] grybai gali būti skirstomi į:
* [[Valgomieji grybai|Valgomus]]
* [[Nuodingieji grybai|Nuodingus]]
* [[Haliucinogeniniai grybai|Haliucinogeninius]]
* [[Nuodingieji grybai|NuodingusNuodinguosius]]
* [[Parazitiniai grybai|Parazitinius]]
* [[Valgomieji grybai|ValgomusValgomuosius]]
 
[[Kategorija:GrybaiGrybų grupės| ]]