Grybų grupavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

21:10, 4 vasario 2006 versija taisyti Jouli (aptarimas \| indėlis) 20 375 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 01:07, 16 birželio 2023 versija taisyti anuliuoti Plantdrew (aptarimas \| indėlis) 8 keitimai →Saprotrofiniai grybai: wrong image
(nerodoma 29 tarpinės versijos, sukurtos 16 naudotojų)
Eilutė 1: {{Šaltiniai}} '''Grupuoti [[grybas\|grybus]]''' galima pagal kelis skirtingus kriterijus. Dažniausiai jie skirstomi pagal mitybos arba pagal dauginimosi būdus. == Pagal [[mityba\|mitybos]] būdus == Sudarant grybų [[ekologija\|ekologinių]] grupių terminus pagal '''mitybinius ryšius''' vartojama galūnė „trof“: Pagal mitybos būdą grybai skirstomi į saprotrofinius, parazitinius ir mikorizinius.▼ ~~Sudarant grybų ekologinių grupių terminus pagal mitybinius ryšius vartojama galūnė "trof":~~ grybai, mintantys [[augalai]]s, vadinami ~~'''fitotrofais'''~~[[fitotrofai]]s, [[dumbliai]]s -– ~~'''fikotrofais'''~~[[fikotrofai]]s, [[Kerpės\|kerpėmis]] -– ~~'''lichenotrofais'''~~[[lichenotrofai]]s, [[Samanos\|samanomis]] -– ~~'''briotrofais'''~~[[briotrofai]]s, augantys ant [[Išmatos\|ekskrementų]] -– ~~'''koprotrofais'''~~[[koprotrofai]]s, ant [[Vabzdžiai\|vabzdžių]] ir kitų gyvūnų lavonų -– ~~'''nekrotrofais'''~~[[nekrotrofai]]s, ant [[Mediena\|medienos]] -– ~~'''ksilotrofais'''~~[[ksilotrofai]]s, ant gyvos [[mediena\|medienos]] -– ~~'''ksilobiotrofais'''~~[[ksilobiotrofai]]s, ant negyvos – ~~'''ksilosaprotrofais'''~~[[ksilosaprotrofai]]s, ant [[Grybai\|grybų]] -– ~~'''biomikotrofais'''~~[[biomikotrofai]]s. ▲Pagal '''mitybos būdą''' grybai skirstomi į [[saprofitai\|saprotrofinius]], [[parazitai\|parazitinius]] ir [[mikosimbiotrofai\|mikorizinius]]. ===Saprofitiniai grybai===▼ Jų maistas: nukritę lapai, spygliai, kelmai, nudžiūvę medžiai, išvartos, negyva žolinė danga, ekskrementai. Saprotrofai, būdami aktyvūs aplinkos sanitarai, tas medžiagas skaido, paversdami jas puria miško dirva. Skirtingos grybų rūšys ardo skirtingas augalo dalis: '''[[paprastasis ausiadyglis]]''' (''Auriscalpium vulgare'') [[Pušis\|pušies]], [[eglė]]s kankorėžius, '''[[pušinis tampriukas]]''' (''Strobilurus esculentus'') pušies konkorėžius, o '''[[valgomasis tampriukas]]''' (''S.esculentus'') - tik eglės. Kai kurių rūšių grybai, ypač [[pelėsis\|pelėsiniai]], skaido net sintetines medžiagas: [[Kapronas\|kaproną]], [[Nailonas\|nailoną]], pramoninius gaminius.▼ === Saprotrofiniai grybai === Saprotrofų koto pagrindas plaukuotas, apaugęs [[grybiena\|grybienos]] gijelėmis. Saprotrofai labiausiai paplitusi grybų grupė. Tai pirmieji grybai žemėje. Iš jų nemažai yra [[valgomieji grybai\|valgomų]].▼ [[Vaizdas:2005-03-28_Strobilurus_esculentus.jpg\|thumb\|200px\|Valgomasis tampriukas (''Strobilurus esculentus'')]] Jų [[maistas]]: nukritę [[lapai]], [[spyglys\|spygliai]], [[kelmas\|kelmai]], nudžiūvę [[medis\|medžiai]], išvartos, negyva [[žplė\|žolinė danga]], [[ekskrementai]]. ===Parazitiniai grybai===▼ Maitinasi gyvų augalų ir gyvūnų syvais. Gyvena augalų, įvairių gyvūnų, net žmogaus gyvuose organizmuose. Tai '''rūdys''', '''kūlės''', '''rauplės''', daugelis '''[[Kempininiai\|kempininių]]'''. Šie kenkėjai dažnai gelsvu, žalsvu, pilkšvu ar baltu sluoksniu aptraukia '''[[Baravykiniai\|baravykus]]''', '''[[Ūmėdė\|ūmėdes]]''' ir kitus grybus. Dėl to labiausiai nukenčia vaisingoji vaisiakūnio dalis - [[himenis]]. Net naminei musei gresia pavojus būti užpultai grybo, kuris jos kūną apgobia pūkeliu.▼ ▲~~Jų maistas: nukritę lapai, spygliai, kelmai, nudžiūvę medžiai, išvartos, negyva žolinė danga, ekskrementai.~~ Saprotrofai, būdami aktyvūs aplinkos sanitarai, tas medžiagas skaido, paversdami jas puria miško [[dirva]]. Skirtingos grybų rūšys ardo skirtingas augalo dalis: ~~'''~~[[paprastasis ausiadyglis]]~~'''~~ (''Auriscalpium vulgare'') [[Pušis\|pušies]], [[eglė]]s [[kankorėžis\|kankorėžius]], ~~'''~~[[pušinis tampriukas]]~~'''~~ (''Strobilurus esculentus'') - pušies konkorėžius, o ~~'''~~[[valgomasis tampriukas]]~~'''~~ (''S.esculentus'') -– tik eglės. Kai kurių rūšių grybai, ypač [[pelėsis\|pelėsiniai]], skaido net sintetines medžiagas: [[Kapronas\|kaproną]], [[Nailonas\|nailoną]], pramoninius gaminius. ===Mikoriziniai grybai===▼ ~~Dar vadinami ''mikosimbiotrofais''.~~ ▲Saprotrofų [[kotas\|koto]] pagrindas plaukuotas, apaugęs [[grybiena\|grybienos]] gijelėmis. Saprotrofai labiausiai paplitusi grybų grupė. Tai pirmieji grybai žemėje. Iš jų nemažai yra [[valgomieji grybai\|valgomų]]. Tai grybai kurie su aukštesniaisiais augalais sudaro mikorizę. Šiuo metu žinoma daugiau nei 2000 augalų rūšių, sudarančių mikorizę. Mikorizė gali būti ''vidinė'' - kai grybiena įsiskverbia į augalo šakniaplaukio vidų, ''išorinė'' - kai grybiena apipina šakniaplaukį iš išorės. ▲===~~Saprofitiniai~~ Parazitiniai grybai === Medžių šaknys, [[absorbcija\|absorbuodamos]] maisto medžiagas, išskiria rizosferoje toksinus, kurie yra žalingi aplinkiniam dirvožemiui ir net pačiam medžiui. O mikorizinių grybų pagrindinis maistas yra [[toksinas\|toksinai]], todėl savo šeimininkui jie teikia paslaugą.▼ ▲~~Maitinasi~~Gyvena gyvuose organizmuose, bei maitinasi gyvų augalų ir gyvūnų syvais. Gyvena augalų, įvairių gyvūnų, net [[žmogus\|žmogaus]] gyvuose organizmuose. Tai ~~'''~~[[rūdys~~'''~~]], ~~'''~~[[kūlės~~'''~~]], ~~'''~~[[rauplės~~'''~~]], daugelis ~~'''~~[[Kempininiai\|kempininių]]~~'''~~. Šie kenkėjai dažnai ~~gelsvu, žalsvu, pilkšvu ar baltu sluoksniu~~pūkeliu aptraukia ~~'''~~[[Baravykiniai\|baravykus]]~~'''~~, ~~'''~~[[Ūmėdė\|ūmėdes]]~~'''~~ ir kitus grybus~~. Dėl to labiausiai nukenčia vaisingoji vaisiakūnio dalis - [[himenis]]. Net naminei musei gresia pavojus būti užpultai grybo, kuris jos kūną apgobia pūkeliu~~. Nuoroda: [[Augalus parazituojantys grybai]] ▲=== Mikoriziniai grybai === [[vaizdas:Boletus_edulis_2008_edit.jpg\|thumb\|200px\|[[Tikrinis baravykas]] - mikorizinis grybas]] Dar vadinami [[mikosimbiotrofai]]s. Tai grybai kurie su aukštesniaisiais augalais sudaro [[mikorizė\|mikorizę]]. Šiuo metu žinoma daugiau nei 2000 augalų rūšių, sudarančių mikorizę. Mikorizė gali būti: * ''vidinė'' (Endotrofinė) – kai grybiena įsiskverbia į augalo [[šakniaplaukis\|šakniaplaukio]] vidų, * ''išorinė'' (Ektotrofinė) – kai grybiena apipina šakniaplaukį iš išorės. ▲Medžių [[šaknis\|šaknys]], [[absorbcija\|absorbuodamos]] maisto medžiagas, ~~išskiria~~ [[rizosfera\|rizosferoje]] išskiria [[toksinas\|toksinus]], kurie yra žalingi aplinkiniam [[dirvožemis\|dirvožemiui]] ir net pačiam medžiui. O mikorizinių grybų pagrindinis maistas ir yra [[toksinas\|toksinai]], todėl savo šeimininkui jie teikia paslaugą. Mikorizinio grybo koto pamatinė dalis lygi, be grybienos likučių. === Griežtai neapibrėžta mityba === Daugelio grybų mitybos būdas nėra griežtai apibrėžtas. ~~Pavyzdžiui~~Pvz., ~~'''~~[[raibasis baltikas]]~~'''~~ (''Tricholorria terreum''), augantis po ~~lapuočiais~~[[lapuočiai]]s medžiais, minta kaip saprotrofas, o po ~~spygliuočiais~~[[spygliuočiai]]s —– kaip mikorizinis grybas. ~~'''~~[[Gluosninė kreivabudė]]~~'''~~ (''Pleurotus ostreatus''), kupetomis ~~apgulusi~~apgula kelmus, pūvančius kamienus ir išvartas, bet, progai pasitaikius, apninka ir gyvų medžių medieną. ~~'''~~[[Paprastasis kelmutis]]~~'''~~ (''Armillaria mellea'') dažniausiai būna saprotrofas, o [[sodas\|soduose]], [[parkas\|parkuose]] virsta parazitu -– jaunus medelius numarina per 1-3 metus, senus -– per 10 metų, kartu apninka ir kiti grybai, kol buvusio medžio vietoje suželia žolė. == Pagal dauginimosi būdus == Pagal dauginimosi būdą grybai skirstomi į dvi grupes: [[homotaliniai\|homotalinius]] ir [[heterotaliniai\|heterotalinius]]. === Homotaliniai grybai === Homotaliniai grybai iš vienintelės [[spora\|sporos]] išaugina [[grybiena\|grybieną]], iš kurios ilgainiui formuojasi [[vaisiakūnis\|vaisiakūniai]], paskleidžiantys sporas (pvz., kai kurie ~~'''~~[[Mėšlagrybis\|mėšlagrybiai]]~~'''~~). === Heterotaliniai grybai === Šių grybų yra sudėtingesnis gyvenimo būdas. Heterotaliniai grybai subrandina skirtalytes [[spora~~\|sporas~~]]s. Tarp jų beveik visi [[valgomieji grybai\|valgomieji]] ir [[nuodingieji grybai\|nuodingieji]]. ~~Pavyzdžiui~~Pvz., [[baravykas\|baravyko]] dalis subrandintų sporų yra vyriškos kilmės, kita dalis -– moteriškos. [[~~grybiena\|Grybienai~~Grybiena]]i, augančiai iš vyriškos sporos, būtinas kontaktas su grybiena, augančia iš moteriškos ~~sporos~~. Tada išauga nauja grybiena, galinti suformuoti vaisiakūnių užuomazgas~~. Šių grybų sudėtingesnis gyvenimo būdas~~. == Pagal palankią aplinkos terpę == Sudarant terminus, apibūdinančius grybų ir aplinkos santykį, pridedama galūnė ~~"fil"~~„fil“: ~~grybai, mėgstantys drėgmę - '''higrofilai''', sausumą mėgstantys - '''kserofilai''', tarpinė grybų grupė - '''mezofilai''', šilumamėgiai - '''termofilai''' ir t.t.~~ * [[Higrofilai]] - [[drėgmė\|drėgmę]] mėgstantys grybai, * [[Kserofilai]] - sausumą mėgstantys grybai, * [[Mezofilai]] - tarpinė grybų grupė, * [[Termofilai]] - šilumamėgiai grybai == Pagal panaudojimą == Pagal panaudojimą [[buitis\|buityje]] grybai ~~gali būti~~ skirstomi į: * [[Valgomieji grybai\|Valgomus]]▼ * [[Nuodingieji grybai\|Nuodingus]]▼ * [[Haliucinogeniniai grybai\|Haliucinogeninius]] ▲* [[Nuodingieji grybai\|~~Nuodingus~~Nuodinguosius]] ▲~~===~~* [[Parazitiniai grybai~~===~~\|Parazitinius]] ▲* [[Valgomieji grybai\|~~Valgomus~~Valgomuosius]] [[Kategorija:Grybų grupės\| ]] ~~[[Category:Grybai]]~~