Kotryna Mediči: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: hi:कैथरीन (फ्रांस की महारानी) |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
(nerodoma 32 tarpinės versijos, sukurtos 17 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
|fonas=reg
|titulas =
|vaizdas =
|vaizdo plotis = 200px
|epigrafas = Kotryna Mediči apie [[1555]] m.
| Herbas = COA french queen Catherine de Médicis.svg
| Herbo pavadinimas = Kotrynos Mediči herbas
|visas vardas = Caterina Maria Romula di Lorenzo de' Medici
|valdymo pradžia =
|karūnavimas =
eilutė 11 ⟶ 13:
|kiti titulai =
|dinastija =[[Medičiai]]
|gimė =
|gimimo vieta = [[Florencija]]
|mirė =
|mirties vieta = [[Blua
|palaidotas = perlaidotas [[Sen Deni bazilika]]
|tėvas = Lorencas de Medičis
|motina = Magdalena de la Tur
|sutuoktinis = [[Henrikas II]]
|sutuoktinė =
|vaikai = [[Pranciškus II Prancūzas|Pranciškus II]] <br /> Elžbieta Valua <br /> Klaudija Valua <br /> Liudvikas Valua <br /> [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolis IX]] <br /> [[Henrikas Valua]] <br /> [[Margarita de Valua]] <br /> Pranciškus Valua <br />
|titulas0 = [[Vaizdas:Blason France moderne.svg|30px|left]] [[Prancūzijos karalienė]]
|valdė0 =
|pirmtakas0 = [[Eleonora Habsburg]]
|įpėdinis0 = [[Marija Stiuart]]
eilutė 29 ⟶ 31:
|pirmtakas1 =
|įpėdinis1 =
}}
'''Kotryna Mediči''' ({{it|Caterina de' Medici}}, {{fr|Catherine de Médicis}}, [[1519]] m. [[balandžio]] [[13]] d. [[Florencija]]
1533 metais, būdama keturiolikos metų Kotryna ištekėjo už antrojo [[Pranciškus I|Pranciškaus I]] ir [[Klaudija Prancūzė|Klaudijos]] sūnaus Henriko. Pasikeitusi vardą į jo prancūzišką versiją, Kotryna, kaip [[Henrikas II|Henriko II]] žmona, 1547–1559 m. buvo [[Prancūzijos karalienė]]. Savo valdžios laikotarpiu, Henrikas neįsileido Kotrynos į valstybės valdymą, tačiau suteikė daug malonių savo favoritei [[Diana de Puatjė|Dianai de Puatjė]], kuri jam turėjo didžiulę įtaką. Mirus Henrikui II, Kotryna įsiliejo į politinį šalies gyvenimą kaip silpno penkiolikmečio savo sūnaus [[Pranciškus II|Pranciškaus II]] motina. Jam mirus 1560 metais, ji tapo savo dešimtmečio sūnaus [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolio IX]] regente, jai buvo suteiktos pašalinimo galios. Po Karolio mirties 1574 metais Kotryna atliko svarbų vaidmenį savo trečiojo sūnaus [[Henrikas Valua|Henriko III]] valdymo metu. Jos patarimais Henrikas nebesivadovavo likus vos keliems mėnesiams iki Kotrynos mirties.
Visi trys Kotrynos sūnūs Prancūziją valdė beveik nuolatinio pilietinio ir religinio karo metu. Problemos, su kuriomis susidūrė monarchija buvo sunkios ir painios, tačiau Kotryna Mediči sugebėjo išlaikyti monarchijos ir valdžios institucijų funkcijas bent jau minimaliu lygiu. Iš pradžių Kotryna išsprendė maištaujančių protestantų ([[hugenotai|hugenotų]]) problemą, padarydama tam tikrų nuolaidų. Tačiau ji nesugebėjo perprasti protestantiškų religinių problemų. Vėliau ji sugrįžo prie griežtos politikos hugenotų klausimu. Dėl to ji buvo kaltinama perdėtu persekiojimu, prisidengiant savo sūnaus karaliaus vardu. Garsiausias to atvejis buvo 1572 m. [[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties skerdynės]], kurių metu Paryžiuje ir visoje Prancūzijoje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.
Kai kurie istorikai išteisina Kotryną dėl blogiausių karūnos sprendimų, nors jos žiaurumo įrodymus galima pamatyti jos laiškuose. Iš tikrųjų jos įtaką visuomet ribojo pilietinių karų padariniai. Dėl to jos politiką galima laikyti beviltišku bandymu bet kokia kaina išlaikyti [[Valua]] dinastiją valdžioje, o jos globą menams – būdu išaukštinti monarchiją, kurios prestižas greitai prastėjo. Abejotina, ar be Kotrynos jos sūnūs būtų sugebėję išlikti valdžioje. Metai, kada jie valdė, vadinami „Kotrynos Mediči amžiumi". Anot jos biografo Marko Streidžo, Kotryna buvo galingiausia moteris XVI amžiaus Europoje.
== Biografija ==
[[Vaizdas:Catherine de' Medici child.jpg|thumb|left|150px|Kotryna Mediči vaikystėje]]
[[Vaizdas:Catherine-de-medici.jpg|thumb|Kotryna Mediči 1559 m. našlės drabužiais]]
[[Urbinas|Urbino]] kunigaikščio Lorenco de Medičio (1492–1519 m.) duktė. Paskutinių trijų [[Valua dinastija|Valua dinastijos]] karalių motina. [[1533]] m. ištekėjo už [[Orleano kunigaikštis|Orleano kunigaikščio]], kuris [[1547]] m. tapo [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliumi]] [[Henrikas II|Henriku II]]. Vaikai:
* [[Pranciškus II Prancūzas|Pranciškus II]] ([[1544]]
* Elžbieta Valua ([[1545]]
* Klaudija ([[1547]]
* Liudvikas ([[1549]]
* [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolis IX]] (
* [[Henrikas Valua]] ([[1551]]
* [[Margarita de Valua]] ([[1553]]
* Pranciškus Valua ([[1555]]
* Viktoras ir Žana (1556 m.)
== Valdymas ==
Mirus vyrui, vėliau ir jo įpėdiniui pirmagimiam sūnui [[Pranciškus II Prancūzas|Pranciškui II]], [[1560]]
Iš pradžių mėgino laviruoti tarp [[hugenotai|hugenotų]] ir [[katalikai|katalikų]] šalininkų, vieną dukterų ištekino už uolaus kataliko Ispanijos karaliaus Pilypo II, kitą
Greta politinės veiklos pasižymėjo menų globa: inicijavo [[Tiuilri]] rūmų, vieno iš [[Luvras|Luvro]] muziejaus pastatų statybą. Kotrynos asmeninėje bibliotekoje surinkti rečiausi [[Renesansas|Renesanso]] Prancūzijos rankraščiai.<ref>{{VLE|X|679||Kotryna Mediči}}</ref>
== Šaltiniai ==
{{
== Literatūra ==
* Jean-Hippolyte Mariéjol, Catherine de Médicis, Hachette, 1920. Réédition
* Jean Héritier, Catherine de Médicis, Paris, 1937.
* Jacques Castelnau, Catherine de Médicis, Paris, Hachette, 1954.
* Nicola Mary Sutherland :
** The French Secretaries of State in the Age of Catherine de Medici, Londres
** Catherine de' Medici and the Ancien Régime, Londres
** The Legend of the Wicked Italian Queen », in Princes, Politics and Religion, 1547-1589, Londres : The Hambledon Press, 1984. (pp.237-248)
* Ivan Cloulas, Catherine de Médicis, Fayard, 1979 - (ISBN 2-213-00738-1).
* Ivan Cloulas : Catherine de Médicis: Le destin d'une reine, Ed.: Tallandier, 2007, (ISBN 2-84734-418-7)
eilutė 72 ⟶ 82:
* Jean-François Solnon, Catherine de Médicis, Perrin, 2003 - (ISBN 2-262-01834-0).
* Denis Crouzet, Le haut cœur de Catherine de Médicis. Une raison politique aux temps de la Saint-Barthélemy, Albin Michel, collection « Histoire », 2005 - (ISBN 2-226-15882-0).
* Thierry Wanegffelen, Catherine de Médicis : le pouvoir au féminin, Payot, collection « Biographie Payot », 2005. 444 p.
* Patronnes et mécènes en France à la Renaissance, études réunies par Kathleen Wilson-Chevalier, Publications de
== Nuorodos ==
{{Protėviai/top|width=80%}}
{{ahnentafel-compact5
|style=font-size: 110%; line-height: 110%;
|border=1
|boxstyle=padding-top: 0; padding-bottom: 0;
|boxstyle_1=background-color: #fcc;
|boxstyle_2=background-color: #fb9;
|boxstyle_3=background-color: #ffc;
|boxstyle_4=background-color: #bfc;
|boxstyle_5=background-color: #9fe;
| 1 = '''Kotryna Mediči'''
| 2 = Lorenzo II de' Medici
| 3 = Madeleine de La Tour d'Auvergne
| 4 = Piero di Lorenzo de' Medici
| 5 = Alfonsina Orsini
| 6 = Johanas III
| 7 = Jeanne de Bourbon-Vendôme
| 8 = Lorenzo de' Medici
| 9 = Klarisa Orsini
|10 = Roberto Orsini
|11 = Katerina Sanseverino
|12 = Bertrand VI of Auvergne
|13 = Louise de La Trémoïlle
|14 = Jean VIII
|15 = Isabelle de Beauveau
|16 = Piero the Gouty
|17 = Lucrezia Tornabuoni
|18 = Jacopo Orsini
|19 = Madalena Orsini
|20 = Karlo Orsini
|21 = Paola Orsini
|22 = Amerigo Sanseverino
|23 = Margherita Sanseverino
|24 = Bertrandas V of Auvergne
|25 = Jacquette du Peschin
|26 = Georges de La Trémoïlle
|27 = Katerina de L'Isle-Bouchard
|28 = Liudvikas
|29 = Jeanne de Laval
|30 = Louis de Beauvau, Seneschal of Anjou
|31 = Marguerite de Chambley
}}</center>
{{Protėviai/bottom}}
{{Prancūzijos karalienės}}
{{DEFAULTSORT:Kotryna Mediči}}
[[Kategorija:Medičiai]]
[[Kategorija:Prancūzijos karalienės]]
|