Vikipedija

Kuršiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Alvydas (aptarimas | indėlis)
966 keitimai
Patikslinau vietovės pavadinimą, nes buvo nurodyta tik viena vietovės dalis, o ne visa teritorija
 
(nerodoma 27 tarpinės versijos, sukurtos 15 naudotojų)
Eilutė 1:
{{otheruses}}
{| class="toccolours" bordercellpadding="1" cellpadding="2" cellspacing="20" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 180px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#FFD700; text-align:center; font-size: medium;" |Senosios baltų gentys<br />'''Currene'''
Eilutė 11:
|- style="vertical-align: top;"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
[[Vaizdas:Baltų gentys 12-asXII amžiusamžiuje.svg|220px230px]]</div>
|- style="vertical-align: top;"
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
'''Kuršiai''' ([[latvių kalba|latv.]] ''kurši'', {{lot|currene}}), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) [[baltai|baltų]] [[tauta]], nuo [[VII a.]]-[[VIII a.]] iki [[XVII a.]] I pusės gyvenusi rytinėje [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantėje, dab. [[Latvija|Latvijos]] vakaruose ([[Kuršas|Kurše]]) ir [[Lietuva|Lietuvos]] šiaurės vakaruose (iš pradžių – kone pusėje dab. etnografinės [[Žemaitija|Žemaitijos]], nuo [[X a.]] ar [[XI a.]] – tik maždaug iki pietinės [[Klaipėda|Klaipėdos]]-[[Kuliai|Kulių]]-[[Plungė]]s-[[Telšiai|Telšių]]-[[Mažeikiai|Mažeikių]] linijos).
 
== Etimologija ==
[[Simas Karaliūnas|Simo Karaliūno]] etnonimas ''kuršiai'' siejamas su {{lt|kuršas}} ‘vąšas’ < ‘*pleištas, kablys’, ‘kuolas, baslys; stulpas’ ir kildinamas iš veiksmažodinės šaknies reikšmės ‘skelti; skilti’, taigi ''kuršas'' – ‘kas atskilę, atskelta’, ‘kas atsišakoję’. Tokia reikšmė galėjusi būti pagrindas atsirasti reikšmėms ‘žmonių būrys, kuopa’, ‘giminė, padermė, (žmonių) karta’, ‘gentis’.<ref>[[Simas Karaliūnas]]. ''Baltų etnonimai'', Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015.</ref>
 
== Kuršių istorija ==
Kuršiai daugiausia vertėsi [[Žemdirbystė|žemdirbyste]], gyvulininkyste, taip pat žvejyba. Nuo [[V amžius|V]]-[[VI amžius|VI]] a. vis daugiau vertėsi amatais ir prekiavo su Baltijos jūros baseino, [[Padneprė]]s ir [[Pavolgis|Pavolgio]] kraštais. I tūkstm. pabaigoje iro pirmykštė bendruomeninė santvarka, formavosi klasinė visuomenė. Nuo [[VII amžius|VII a.]] antrospatenka pusėsį ikiskandinavų akiratį, tačiau sistemingai kuršius pulti vikingai pradeda tik nuo VIII a. Tarpais mokėjo duoklę [[XIIŠvedija|Švedijos]] amžiusir [[Danija|XIIDanijos]] karaliams. Nuo XI a. II pusės jau patys kuršiai pradėjo puldinėti [[Danija|Danijos]] kovojoir su[[Švedija|Švedijos]] pakraščius. [[vikingai1042]] metais kuršiai surengė puolimą į [[Danija|Daniją]]s. Tarpais[[1170]] mokėjometais duoklękuršiai puolė [[Elando sala|Elando salą]] prie [[Švedija|Švedijos]] irkrantų. [[DanijaXI a.]]-[[XIII a.]] skverbėsi į [[Lyviai|Danijoslyvių]] karaliamsžemes.
 
[[VII a.]] prasidėjo [[skandinavai|skandinavų]] veržimasis į vakarų [[baltai|baltų]] kraštus. Nuo XI a. II pusės pradėjo puldinėti [[Danija|Danijos]] ir [[Švedija|Švedijos]] pakraščius. [[1042]] metais Kuršiai surengė puolimą į [[Danija|Daniją]]. [[1170]] metais Kuršiai puolė [[Elando sala|Elando salą]] prie [[Švedija|Švedijos]] krantų. [[XI a.]]-[[XIII a.]] skverbėsi į [[Lyviai|lyvių]] žemes.
[[File:Kuršu uzbrukums Rīgai 1210. gadā.jpg|thumb|Kuršiai puola Rygą 1210 metais]]
 
Kuršių kovas su danais ir švedais nuo 853 m. aprašė [[Rimberto kronika]]. Pasak kronikos 854 m. ar 855 m. švedų karalius Olavas buvo įsiveržęs į Kuršą ir apgulęs Apuolės pilį. Kuršiai minimi ir aprašomi Adomo Brėmeniečio „Hamburgo vyskupų istorijoje", Sakso Gramatiko, taip pat Rusios ir kalavijuočių ordino metraščiuose.<ref>[http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2002~1367156255499/DS.002.0.01.ARTIC Ilona SIDERAVIČIUTĖ-MICKIENĖ Kuršiai ir jų kalbos reliktai Žemaičių žemėje]</ref>
 
[[File:Reconstruction of the Curonian Apuolė fortress fragment, Vytautas the Great War Museum, ca 1930s, Lithuania.jpg|thumb|Apuolės tvirtovės rekonstrukcija Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 4 dešimtmetis(?)]]
 
Nuo XIII a. pradžios kuršiai susidūrė su Rygoje įsikūrusiu Kalavijuočių ordinu. 1210 m. kuršiai puolė Rygą ir kalavijuočių laivus.<ref>[http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2012_1/ZZ_2012_14-15.pdf ADOMAS BUTRIMAS Svarbiausios kuršių, žiemgalių ir žemaičių istorijos datos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160424134242/http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2012_1/ZZ_2012_14-15.pdf |date=2016-04-24 }} Žemaičių žemė, 2002/1., p. 14</ref>
 
Nesudarę valstybės buvo priversti [[1229]]–[[1231]] m. pripažinti Kalavijuočių, [[1242]] m. – Livonijos ordino valdžią. Po lietuviųžemaičių pergalės [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]] ([[1236]] m.) ir po [[Durbės mūšis|Durbės mūšiomūšių]] ([[1260]] m.) buvo sukilę, tačiau Ordino nuslopinti. Dalis kuršių gyventų plotų po ilgų kovų virto [[dykra]], daugelis kuršių iš savojo krašto pasitraukė į Žemaičius ir Lietuvą. 1422 m. [[XIIIMelno a.taika|Melno sutartimi]]-[[XVII aLietuvai galutinai atiteko pietinė Kuršo dalis.]] pietiniaiPietiniai kuršiai asimiliavosi su [[žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiais]], taip vėliau per juos įsilieję į bendrąLietuvos [[lietuviai|lietuvių]] tautąvalstybę, o šiauriniai kuršiai tuo pačiu laikotarpiu asimiliuodamiesi su [[žemgaliaižiemgaliai]]s ir [[lyviai]]s [[latvių kalba|sulatvėjo]], (žr. [[Kuršių kalba]]). Kaip atskiras etninis vienetas minimi iki [[XVIIXVI a.]] pradžiospabaigos.<ref>[http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/kursiai-karingumas-be-valstybes/223392/ lzinios.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171110225256/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/kursiai-karingumas-be-valstybes/223392/ |date=2017-11-10 }} J.Mičiulienė Kuršiai: karingumas be valstybės</ref>▼
 
== Kuršių genties kaimynai ==
eilutė 29 ⟶ 41:
 
== Kuršių žemės ==
[[Vaizdas:OldCourland.jpg|thumb|180px|Kuršių žemės XIII a.]]
[[IX amžius|IX a.]] minimos 5 kuršių žemės ''(Pilsotas, Mėguva, Ceklis, Duvzarė, Piemarė)'',. o1230 m. nuopopiežiaus [[XIIIlegato amžius|XIIIir a.]] –kuršių sutartyje minimos 9 žemės, įskaitant lyvių genties sąskaita ''(Bandava, Ventava, Vanema)'' ir matyt žemgalių neapgyvendinta ''žemė tarp Skrundos ir Žemgalos'':
* [[Vanema]]
* [[Ventava]]
eilutė 43 ⟶ 55:
== Dabartinė kuršių teritorija ==
Dabar [[Lietuva|Lietuvos Respublikoje]], kuršiškų žemių dalyje yra šie miestai ir miesteliai:
* Vakarų pakraštyje šalia [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]: [[Klaipėda]], [[NidaNeringos savivaldybė|Neringa]], [[Palanga]], [[Šventoji (gyvenvietėPalanga)|Šventoji]].
* Šiauriniame pakraštyje – [[Skuodas]], [[Mažeikiai]].
* Pietiniame pakraštyje – [[Dovilai]], [[Gargždai]], [[Kuliai]].
* Rytinis pakraštys nėra aiškus, nors kaip manoma [[Alsėdžiai|Alsėdžių]], [[Seda|Sedos]], [[Telšiai|Telšių]], [[Viekšniai|Viekšnių]] apylinkės buvo apgyvendintos kuršių genties žmonių.
* Kiti didesni, žymesni miestai ir miesteliai: [[Plungė]], [[Kretinga]], [[Žemaičių Kalvarija]], [[Salantai]].
 
== Kuršių likimas ==
▲Nesudarę valstybės buvo priversti [[1229]]–[[1231]] m. pripažinti Kalavijuočių, [[1242]] m. Livonijos ordino valdžią. Po lietuvių pergalės [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]] ([[1236]] m.) ir po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] ([[1260]] m.) buvo sukilę, tačiau Ordino nuslopinti. Dalis kuršių gyventų plotų po ilgų kovų virto [[dykra]], daugelis kuršių iš savojo krašto pasitraukė į Lietuvą. [[XIII a.]]-[[XVII a.]] pietiniai kuršiai asimiliavosi su [[žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiais]], taip vėliau per juos įsilieję į bendrą [[lietuviai|lietuvių]] tautą, o šiauriniai kuršiai tuo pačiu laikotarpiu asimiliuodamiesi su [[žemgaliai]]s ir [[lyviai]]s [[latvių kalba|sulatvėjo]], (žr. [[Kuršių kalba]]). Kaip atskiras etninis vienetas minimi iki [[XVII a.]] pradžios.
 
== Kuršininkai ==
Vėliau etnonimu ''kuršiai'' kartais pasivadindavo [[Latvija|Latvijos]] [[Kuršas|Kuršo]], vakarų [[Žemaitija|Žemaitijos]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[latviai]], akcentuodami daugiau savo geografinę, ne etninę kilmę. Tokie buvo ir [[Kuršių nerija|Kuršių nerijos]] latviai (''[[kuršininkai]], kopininkai''), atsikėlę čionai iš Kuršo.
 
== Šaltiniai ==
{{Reflist}}
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Curonians|Kuršiai}}
* [http://www.straipsniai.lt/archeologija/puslapis/9121 ''Gintaro keliai ir žmonių kraustymasis pajūryje'', '''Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis, I dalis.'''] [[Vladas Žulkus]]▼
* [http://www.straipsniai.lt/archeologija/puslapis/91209121 ''KodėlGintaro kuršiai vadinasi kušiaiskeliai ir kuržmonių jiekraustymasis gyveno''pajūryje, '''Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis, III dalis.'''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304234708/http://www.straipsniai.lt/archeologija/puslapis/9121 |date=2016-03-04 }} [[Vladas Žulkus]]
* [http://www.straipsniai.lt/archeologija/puslapis/91099120 ''SkandinavaiKodėl kuršiai vadinasi kuršiais ir vikingaujantyskur kuršiai''jie gyveno, '''Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis, II dalis.'''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160326204934/http://www.straipsniai.lt/archeologija/puslapis/9120 |date=2016-03-26 }} [[Vladas Žulkus]]
▲* [http://www.straipsniai.lt/archeologija/puslapis/91219109 ''Gintaro keliaiSkandinavai ir žmoniųvikingaujantys kraustymasis pajūryje''kuršiai, '''Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis, III dalis.'''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110810165306/http://www.straipsniai.lt/archeologija/puslapis/9109 |date=2011-08-10 }} [[Vladas Žulkus]]
 
{{Baltų žemės}}
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kuršiai"