Gameta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ta:பாலணு |
SNėra keitimo santraukos |
||
| (nerodoma 45 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
Eilutė 1:
[[
'''Lytinės ląstelės''' arba '''gametos''' ({{grc|γαμετή|gametē}} – 'sutuoktinė') – tai daugialąsčių organizmų [[ląstelė]]s, kurios vystosi lytinėse [[liauka|liaukose]] (gonadose). Lytinės ląstelės būna dviejų tipų: vyriškos ([[spermatozoidas|spermatozoidai]]) ir moteriškos ([[kiaušialąstė]]s). Spermatozoidai vystosi [[sėklidė]]se, kiaušialąstės – [[kiaušidė]]se.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lytine-lastele/ ''Lytinė ląstelė'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-09-19.</ref>
Vyrų organizme nuo [[lytinė branda|lytinės brandos]] iki pat mirties susidaro daugybė gametų ([[spermatozoidas|spermatozoidų]]), kuriose yra po 22 [[autosoma]]s (nelytines chromosomas) ir po 1 lytinę [[chromosoma|chromosomą]] – X arba Y. Vyriškoji gameta su Y chromosoma [[apvaisinimas|apvaisinimo]] metu užmezga berniuką, o su X chromosoma – mergaitę.▼
Lytinės ląstelės turi pusinį [[chromosoma|chromosomų]] rinkinį, o po [[apvaisinimas|apvaisinimo]] organizmas gauna abiejų tėvų rinkinius. Lytinių ląstelių susidarymas vadinamas [[gametogenezė|gametogeneze]]. Ji šiek tiek skirtinga spermatozoidų ([[spermatogenezė]]) ir kiaušialąsčių ([[oogenezė]]).<ref name=VLE />
Moters organizme visos [[lytinė ląstelė|lytinės ląstelės]] susiformuoja dar [[vaisius (gimdoje)|vaisiaus]] stadijoje, o vėliau, sulaukus [[lytinė branda|lytinės brandos]], maždaug kas mėnesį susiformuoja viena (retai 2 ar 3) [[kiaušialąstė]], kuri išsiskiria [[ovuliacija|ovuliacijos]] metu. Joje yra taip pat 22 [[autosoma|autosomos]], bet lytinė [[chromosoma]] yra tik X, tad [[apvaisinimas|apvaisinimo]] akimirką moteriškoji gameta būsimojo individo [[lytis|lyties]] nelemia.▼
Susiliejus vyriškai ir moteriškai gametoms susidaro [[zigota]] – naujojo [[organizmas|organizmo]] užuomazga.<ref name=VLE />
Kadangi moters lytinės ląstelės yra jau nuo pat gimimo, o gyvenimo eigoje jos tik yra „išnaudojamos“, bet negaminamos naujos, todėl bet koks mutageninis poveikis moters organizmui gali sąlygoti jos palikuonims genetines anomalijas. Gi pas vyrą [[spermatozoidas|spermatozoidų]] kartos gana dažnai keičiasi, todėl jeigu vyras ir turėjo kokį nors mutageninį poveikį (pvz., dirbo atominiame laive), tai spermijai, kurie susidaro po vienerių - pusantrų metų nuo to laiko, kai žalingas veiksnys nustojo veikęs, jau nebeturi mutacijų, kurios gali būti susijusios su radiacija.▼
== Žmogaus gametos==
[[Kategorija:Dauginimasis]]▼
▲Vyrų organizme nuo [[lytinė branda|lytinės brandos]] iki pat mirties susidaro daugybė gametų ([[spermatozoidas|spermatozoidų]]), kuriose yra po 22 [[autosoma]]s (nelytines chromosomas) ir po 1 lytinę [[chromosoma|chromosomą]] – X arba Y. Vyriškoji gameta su Y chromosoma [[apvaisinimas|apvaisinimo]] metu užmezga berniuką, o su X chromosoma – mergaitę.<ref name=HRB>{{Cite book|last=Jones|first=Richard E.|url=https://www.worldcat.org/oclc/61351645|title=Human reproductive biology|date=2006|publisher=Elsevier Academic Press|others=Kristin H. Lopez|isbn=978-0-12-088465-0|edition=3rd|location=Amsterdam|oclc=61351645}}</ref>
▲Moters organizme visos [[lytinė ląstelė|lytinės ląstelės]] susiformuoja dar [[vaisius (gimdoje)|vaisiaus]] stadijoje, o vėliau, sulaukus [[
▲Kadangi moters lytinės ląstelės yra jau nuo pat gimimo, o gyvenimo eigoje jos tik yra „išnaudojamos“, bet negaminamos naujos, todėl bet koks mutageninis poveikis moters organizmui gali sąlygoti jos palikuonims genetines anomalijas.
== Šaltiniai ==
{{išn}}
▲[[Kategorija:Dauginimasis]]
[[Kategorija:Žmogaus reprodukcija]]
[[
| |||