Paprastasis apynys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 23 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Humulus lupulus}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
Eilutė 11:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Paprastasis apynys''' (
== Morfologija ==
Daugiametis dvinamis, vijoklinis augalas, išaugantis iki 8 m aukščio. [[Šaknis]] daugiametė, vertikali, mėsinga, išleidžianti ilgus horizontalius ūglius, kurie kabindamiesi dygliukais, lipa sienomis, medžių kamienais, kitomis atramomis. Jeigu apyniai neturi atramos ir driekiasi pažeme, jie paprastai nežydi. [[Stiebas]] šešiabriaunis, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliukais, žiemą sunyksta. [[Lapai]] priešiniai, 8-15 cm ilgio ir tiek pat pločio, su 3-5 skiautėmis, širdiškais pamatais, dantyti, su prielapiais. Viršutiniai lapai dažniausiai nesuskaidyti, sveiki. Lapkočiai iki 14 cm ilgio. Lapų pažastyse išauga žiedinės šakutės, ant kurių formuojasi žiedynai. Paprastieji apyniai yra dvinamiai augalai. Vaisiai (spurgai) užsimezga tik tada, kai kartu ar netoliese auga abiejų lyčių – vyriškieji ir moteriškieji – augalai. Kuokeliniai (vyriškieji) žiedai – stiebų viršūnėse, maži, gelsvai žali, šluotelių pavidalo žiedynuose. Piesteliniai (moteriškieji) žiedai susitelkę į konkorėžio formos trumpakotes varpas. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais. Žiedus apdulkina vėjas. [[vaisius|Vaisiams]] bręstant, išauga pažiedės ir moteriškieji žiedynai susitelkę į [[kankorėžis|kankorėžį]] panašias [[varpa]]s virsta spurgais. [[Vaisius]] – vienasėklis, iki 3 mm ilgio, apskritas, truputį iš šonų suplotas [[riešutėlis]]. Kankorėžių žvyneliai su liaukutėmis, išskiriančiomis [[lupulinas|lupuliną]] ir [[eterinis aliejus|eterinių aliejų]] aliejų.
[[Vaizdas:Humulus lupulus 002.JPG|thumb|left|210px|Vyriškieji žiedai]]
[[Vaizdas:Humulus lupulus 010.JPG|thumb|left|210px|Apynio augalas]]
Apynių [[vaisiai]] sunoksta [[rugpjūtis|rūgpjūčio]]-[[rugsėjis|rugsėjo]] mėnesį.
Auga [[lapuočiai|lapuočių]] ir [[Mišrieji miškai|mišriuose miškuose]], vandens telkinių pakrantėse. Auginamas [[sodyba|sodybose]], specialiuose ūkiuose. Yra daug kultūrinių [[veislė|veislių]].▼
== Paplitimas ==
Paprastojo apynio lapus pažeidžia [[netikroji miltligė]], šaknis - plenodominis puvinys. Kenkėjai: [[spragės]], [[amarai]], [[voratinklinės erkutės]]. ▼
▲Auga [[lapuočiai|lapuočių]] ir [[Mišrieji miškai|mišriuose miškuose]], vandens telkinių pakrantėse. Auginamas [[sodyba|sodybose]], specialiuose ūkiuose. Yra daug kultūrinių [[veislė|veislių]]. Lietuvoje dažnas.<ref>{{LekVAP|59}}</ref>
== Ligos ==
Spurguose yra 10-20% [[lupulinas|lupulino]], taip pat cholino ir kitokių medžiagų. Jie vartojami [[Alus|alaus]] pramonėje, [[vaistai|vaistų]] gamyboje, [[kosmetika|kosmetikoje]]. [[virkščia|Virkščios]] tinka pluoštui. Alaus gamybai auginamos apynių veislės gerai sunoksta, derlingos, spurguose turi daug karčiųjų medžiagų – iki 16-19%. Iš apynių gaminamos gydomosios arbatos. ▼
▲Paprastojo apynio lapus pažeidžia [[netikroji miltligė]], šaknis
== Istorija ==
Lietuvoje paprastieji apyniai buvo auginami nuo senų laikų ir naudojami [[midus|midaus]], alaus gamyboje. 1529
==
▲Spurguose yra 10-20 % [[lupulinas|lupulino]], taip pat cholino ir kitokių medžiagų. Jie vartojami [[Alus|alaus]] pramonėje, [[vaistai|vaistų]] gamyboje, [[kosmetika|kosmetikoje]]. [[virkščia|Virkščios]] tinka pluoštui. Alaus gamybai auginamos apynių veislės gerai sunoksta, derlingos, spurguose turi daug karčiųjų medžiagų
Gydymo tikslais apyniai vartojami nuo [[XVII amžius|XVII a.]] kaip priemonė [[dantis|dantų]] [[skausmas|skausmui]], [[nerimas|nerimui]] slopinti, [[apetitas|apetitui]] gerinti. Apyniai taip pat slopina [[traukuliai|traukulius]], atpalaiduoja lygiuosius [[raumuo|raumenis]]. Apynių spurgų prikimštos [[pagalvėlės]] buvo plačiai naudojamos Europoje
Šiuo metu gydymo tikslais vartojamos apynių [[Žolelių ir vaisinės arbatos|arbatos]] ir [[ekstraktas|ekstraktai]]. Jie labai tinka esant nemigai, nervų sistemos išsekimui dėl ligos ar ilgalaikio [[stresas|streso]]<ref>Schiller H, Forster A, Vonhoff C, Hegger M, Biller A, Winterhoff H. Sedating effects of Humulus lupulus L. extracts. Phytomedicine. 2006 Sep;13(8):535-41.</ref>. Manoma, kad migdantį apynių poveikį lemia apyniuose esanti karčioji medžiaga [[metilbutenolis]] (2-methyl-3-buten-2-ol)<ref>Hänsel R, Wohlfart R, Coper H. Sedative-hypnotic compounds in the exhalation of hops, II]. Z Naturforsch C. 1980 Nov-Dec;35(11-12):1096-7.</ref>.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [http://www.e-vaistine.lt/vaistazoles/vaistiniai-augalai/paprastasis-apynys Vaistažolės: apynys]▼
{{Commonscat|Humulus lupulus}}
▲* [http://www.e-vaistine.lt/vaistazoles/vaistiniai-augalai/paprastasis-apynys Vaistažolės: apynys]
[[Kategorija:Kanapiniai]]
[[Kategorija:
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]]
[[Kategorija:Prieskoniniai augalai]]
| |||