Socialdemokratija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Socialdemokratija savo siekiu iškelia [[Gerovės valstybė|gerovės valstybės]] sukūrimą ir trijų kertinių vertybių: laisvės, lygybės ir solidarumo propagavimą.

 

Socialdemokratinės idėjos ėmė populiarėti [[Europa|Europoje]] [[XIX amžius|XIX]] amžiaus pabaigoje – XX pradžioje kaip atsvara radikaliam marksistiniam [[Socializmas|socializmui]]. Galutinis skilimas įvyko prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam Pasauliniam Karui]], socialdemokratams palaikant savo šalių vyriausybes kare, o marksistams pasisakant už visų šalių [[Proletariatas|proletariato]] susivienijimą kovoje su [[Kapitalizmas|kapitalizmu]]. Įvykus [[Rusijos Revoliucija]]i revoliucinio socializmo šalininkai suformavo [[Komunistų internacionalas|komunizmo judėjimą]].

Socialdemokratinė ideologija ir toliau tolo nuo savo marksistinių ištakų, vis daugiau socialdemokratų pasisakant ne už laipsnišką kapitalizmo panaikinimą, o už [[Gerovės valstybė|gerovės valstybės]] kūrimą, mažinant neigiamus kapitalizmo aspektus, plečiant socialines programas bei dalinai perskirstant turtą. Maždaug iki XX a. 6-ojo dešimtmečio socialdemokratinės partijos pasisakė ir už plataus masto nacionalizaciją, suvalstybinant stambias pramonės įmones ir svarbias ūkio šakas.

Galima išskirti [[Trečiojo kelio socializmas|„trečiojo kelio socializmą“]], kaip itin nuosaikią socialdemokratijos formą, pasisakančią už sąlyginai nedidelį valstybės kišimąsi į verslo reikalus. Šios krypties pradininkais laikoma Didžiosios Britanijos [[Leiboristų partija]].

 

Daugelis dabartinių socialdemokratinių partijų pasisako už:

 

Socialdemokratai laikosi požiūrio, kad darbo santykiuose darbininkas visuomet yra silpnesnioji pusė, nes darbdavys savo rankose turi kur kas didesnius resursus. Atmesdami [[Liberalizmas|liberalų]] teiginius apie rinką kaip „bejėgį savikontrolės mechanizmą“, socialdemokratai teigia, jog ekonominiai santykiai visuomet yra galios santykiai, taigi, juose neišvengiamai egzistuoja prievarta, todėl silpnesniajai pusei būtina valstybės parama.

Taip pat socialdemokratai atmeta liberalų teiginį, kad tiek švietimas, tiek sveikatos apsauga tėra viso labo prekės, kurias pageidaujantys gali nusipirkti rinkos kaina, ir teigia, kad išsilavinimas bei sveikata yra neatskiriamos kiekvieno žmogaus teisės, todėl valstybė privalo jas užtikrinti. Socialdemokratiniu požiūriu socialinės paramos ir švietimo sistema yra būtini komponentai užtikrinant ir dar vieną prigimtinę žmogaus teisę – teisę dalyvauti savo šalies valdyme, nes tik išsilavinęs ir bent jau minimalų pragyvenimo šaltinį turintis žmogus gali skirti laiko bei pastangų dalyvavimui politiniame gyvenime bei turėti pakankamai žinių, kad sugebėtų išnaudoti šią teisę savo interesams pasiekti.

 

Socialdemokratija dažnai kritikuojama, teigiant, kad jos nuostatų įgyvendinimas reikalauja išpūsto [[Biurokratija|biurokratinio]] mechanizmo, kas, savo ruožtu, sąlygoja didesnes galimybes [[Korupcija|korupcijai]] bei [[Mokesčiai|mokesčių]] naštos padidėjimą.

Taip pat teigiama, kad socialdemokratinė santvarka riboja gyventojų laisves, ypač ekonomines, nepagrįstai kišasi į rinkos mechanizmą ir iškreipia [[Konkurencija|konkurenciją]].

 

[[Lietuvos socialdemokratų partija]] buvo įkurta [[1896]] m. [[gegužės 1]] d. dieną [[Vilnius|Vilniuje]]. Ji tęsė veiklą iki 1936 metų, kai buvo uždrausta dešiniųjų pažiūrų diktatoriaus [[Antanas Smetona|A. Smetonos]], toliau LSDP veikė pogrindyje, 1943 metais LSDP nariai aktyviai dalyvavo [[Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas|Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK)]] steigime. [[Tarybinė okupacija|Tarybinės okupacijos]] metais LSDP veikė emigracijoje, [[1989]] m. [[rugpjūčio 12]] d. dieną jos veikla Lietuvoje buvo atnaujinta.

 

Taip pat Lietuvoje veikia ir kiti socialdemokratinės krypties politiniai judėjimai: [[Lietuvos Socialdemokratų Sąjunga]], [[Lietuvos Socialdemokratinio Jaunimo Sąjunga]]. Socialdemokratinių nuostatų gausu daugelio kitų [[Politinė partija|politinių partijų]] programose.

 

 

[[Kategorija:Socializmas]]