Elektroninė bankininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

21:10, 13 kovo 2017 versija taisyti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 56 572 keitimai →Ateitis: konsultantų, analitikų sapalionės ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 21:37, 26 lapkričio 2022 versija taisyti anuliuoti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 424 625 keitimai S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
(nerodoma 15 tarpinių versijų, sukurtų 6 naudotojų)
Eilutė 1: {{Šaltiniai}} ~~{{stilius}}~~ '''Elektroninė bankininkystė''' – [[paslauga\|paslaugos]], kurias [[bankas\|bankai]] teikia pasinaudodami šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti kelis pagrindinius banko teikiamų paslaugų teikimo kriterijus: [[identifikacija\|identifikuoti]] klientą ir atlikti [[klientas\|kliento]] norimą pavedimą ar [[valia\|valią]]. Apima kelias sritis: mokėjimo korteles, telefoninę bankininkystę, mobiliąją bankininkystę bei banko paslaugas [[internetas\|internetu]]. ▼ ▲'''Elektroninė bankininkystė''' – [[paslauga\|paslaugos]], kurias [[bankas\|bankai]] teikia pasinaudodami šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti kelis pagrindinius banko teikiamų paslaugų teikimo kriterijus: [[identifikacija\|identifikuoti]] klientą ir atlikti [[klientas\|kliento]] norimą pavedimą ar [[valia\|valią]]. ~~Apima kelias sritis: mokėjimo korteles, telefoninę bankininkystę, mobiliąją bankininkystę bei banko paslaugas [[internetas\|internetu]].~~ Geriausias elektroninės bankininksytės pavyzdys yra banko paslaugos internetu ([[internetinė bankininkystė]]). Internetinė bankininkystė - banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia. Lietuvoje interneto bankininkystės vartotojų sparčiai auga, (pvz., „[[Hansabankas\|Hansabanke]]“ ir [[SEB bankas\|SEB Vilniaus banke]] jie skaičiuojami šimtais tūkstančių). Banko paslaugos internetu paprastai kainuoja pigiau, nei banko padalinyje. Internetu bankai siūlo apmokėti [[sąskaita]]s, peržiūrėti banko sąskaitos istoriją, pakeisti sąskaitoje laikomą [[valiuta\|valiutą]], taip pat užsakyti kitus bankinius produktus: mokėjimo korteles, [[paskola]]s, atidaryti [[indėlis\|indėlius]] ir pan. Neretai interneto banke galima atlikti ir sudėtingas finansines operacijas, tokias kaip spekuliacijas valiuta, sudaryti įvairius investavimo sandorius, valdyti [[vertybiniai popieriai\|vertybinių popierių]] portfelį. Laikoma{{nekonkretu}}, jog daugumai banko klientų internetinė bankininkystė yra bene patogiausias būdas tvarkyti savo finansus, nes jie tai gali atlikti neeidami į banko padalinį, nereikia derintis prie padalinio darbo laiko bei jame susidarančių eilių. == Sritys == ~~'''~~[[Mokėjimo kortelė]]~~'''~~ – atsiskaitomoji negrynaisiais pinigais priemonė. Atsiskaitant kortelėmis, už prekes ar paslaugas jų pardavėjui tiesiogiai sumoka kliento bankas. Klientas yra identifikuojamas pagal kortelės magnetinėje juostelėje ar luste esančią informaciją, arba pagal ant kortelės užrašytus duomenis – ją išleidusią organizaciją, numerį, galiojimo laiką, naudotojo vardą ir pavardę, papildomą internetinį kodą. ~~'''~~[[Internetinė bankininkystė]]~~'''~~ – banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia. ~~'''~~[[Mobilioji bankininkystė]]~~'''~~ - paslauga, leidžianti banko klientui kontroliuoti savo sąskaitą ir vykdyti operacijas per mobiliojo ryšio priemones. Jos apima prekių pirkimą ir pardavimą, piniginius nurašymus ir užskaitymus bei sutikimo vykdyti sandorius davimą per internetą mobiliuoju telefonu. ~~'''~~[[Telefoninė bankininkystė]]~~'''~~ – banko paslaugų teikimas telefonu. Skiriamos dvi telefoninės bankininkystės rūšis – automatizuotos paslaugos, kai klientas bendrauja su automatu, kurį valdo spausdamas telefono mygtukus, bei banko specialisto paslaugos. ~~== Apsauga ==~~ Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, dauguma interneto bankų naudoja kelių lygių apsaugą, kadangi tokią sistemą yra paprasčiau sukurti, be to, ji yra patogesnė naudotojui. Prisijungimui prie interneto banko paprastai naudojamos trys atpažinimo priemonės: ~~• banko suteiktas naudotojo numeris (ID);~~ ~~• pasirinktas pastovus slaptažodis;~~ ~~• kintamas slaptažodis, parenkamas iš papildomo kodų rinkinio (daugkartinio arba vienkartinio) arba sukuriamas slaptažodžių generatoriumi.~~ Lietuvoje kai kurie bankai mokėjimų pavedimams patvirtinti naudoja papildomą kodų lentelę (vadinamuosius TAN kodus), kurie įprastai būna vienkartiniai. Be šių kliento atpažinimo priemonių taip pat gali būti naudojami skaitmeniniai parašai arba vienkartiniai slaptažodžiai, kurie būtų generuojami fizinio įrenginio (lustinės kortelės, mobiliojo telefono, elektroninio slaptažodžių generatoriaus ir pan.) pagalba. Ryšys tarp kliento ir banko tinklalapio paprastai būna koduotas [[SSL]] (Secure Socket Layer) 128 bitų šifravimo raktu - ši technologija yra paplitusi visame pasaulyje kaip saugiausia, ją taip pat naudoja ir Lietuvoje veikiantys interneto bankai{{faktas}}. ~~== Raida ==~~ Pasaulyje internetinė bankininkystė oficialiai startavo [[1995]] metais [[JAV\|Amerikoje]], ''Security First Network Bank'' oficialiai pristačius rinkai realiai veikiantį interneto banką{{faktas}}. Lietuvos komerciniai bankai savo paslaugas internetu pasiūlė [[2000]] metais. Pirmasis internetinės bankininkystės paslaugą pristatė Snoro bankas. Vėliau internetinės bankininkystės sistemas savo veikloje įdiegė Medicinos, Ūkio, Hansabankas, Vilniaus, Šiaulių ir Parex bankai. Jie greitai suprato, kad, norint atsilaikyti konkurencinėje kovoje būtina įdiegti internetinės bankininkystės sistemą. Deja, valstybiniai komerciniai bankai pasirinko lūkuriavimo kelią ir bijodami priimti novatoriškus sprendimus prarado dalį labai perspektyvių klientų rinkos{{faktas}}. Nei buvęs Lietuvos taupomasis bankas, nei Lietuvos žemės ūkio bankas iki privatizavimo, rodosi, nebuvo supratę, kad tokia banko paslauga turėtų būti vertinama ne kaip privalumas, o kaip viena iš būtinų sudėtinių banko ilgalaikės strategijos dalių. Žinoma, tą labai sąlygojo interneto pasiekiamumas ir gyventojų kompiuterinis raštingumas. ~~== Kliūtys ==~~ '''Žmogiškasis aspektas''' – bene sunkiausiai prognozuojamas ir didžiausias barjeras inovatorių kelyje. Būtent dėl šios priežasties dažniausiai būna įveikiamos net sudėtingiausios apsaugos sistemos, įvyksta nelaimės arba žlunga projektai. Klaidos, kurias padaro ne mašinos, o žmogus. '''Technikos vystymasis''' – spartus IT (informacinių technologijų) sferos „evoliucionavimas“ dažnai pridaro rūpesčių įgyvendinant ilgalaikius projektus. Šiuo metu jau gana neblogai išvystyta mobilioji bankininkystė orientuojasi į SMS bei WAP technologijas, tačiau jau labai greitai sparčiai tobulėjantys mobilieji telefonai, kurių pagalba galima bus naršyti internete, gali visiems laikams ištrinti trumpinį WAP iš vartotojų sąmonės. Žinoma tai priklausys ir nuo jau anksčiau minėto žmogiškojo faktoriaus, t. y. kaip greitai naujoji technika išplis visuomenėje ir ar ji bus populiari. '''Teisinės problemos''' – užkertančios kelią virtualiosios paslaugų terpės įgalinimui ir pilnavertiškumui. Paprasčiausiu to pavyzdžiu galime laikyti elektroninio parašo įstatymą, kuris teoriškai yra patvirtintas, bet dėl poįstatyminių aktų trūkumo taip ir neįgauna savo praktinės galios{{faktas}}. [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė\| ]]