Daržinis špinatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Daržinis špinatas''' ({{la|''Spinacia oleracea}}'')  – dažnai auginama vienametė daržovė. Nesutariama, kokiai šeimai priskirti šį augalą — – [[Balandiniai|balandinių]] ar [[burnotiniai|burnotinių]]. Augalas 25-45  cm aukščio. [[Stiebas]] stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi [[birželis|birželio]]  – [[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. Kartais gali sulaukėti.

Špinatų tėvynė  – [[Senovės Persija]], iš ten jie buvo įvežti į [[Kinija (regionas)|Kiniją]]. Užkaukazėje ir [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]] auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš [[Kaukazas|Kaukazo]]. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. [[Viduramžiai]]s špinatų į [[Ispanija|Ispaniją]] atvežė [[arabai]], kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. [[Europa|Europoje]] špinatai paplito [[Renesansas|Renesanso]] laikotarpiu. Juos labai mėgo [[vienuoliai]] ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo [[ledai|ledus]], įvairius [[kremasKremas (konditerija)|kremus]] bei [[padažas|padažus]].

Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. Labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine [[mažakraujystė|mažakraujyste]] bei [[tuberkuliozė|tuberkulioze]].

Špinatai auginami taip pat kaip [[salota|salotos]]. Jie mėgsta trąšią ir drėgną [[dirva|dirvą]]. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš [[ruduo|rudens]] arba anksti [[pavasaris|pavasarį]]. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30  cm aukščio ir 15  cm į plotį išsidriekusius [[stiebas|stiebus]] su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais [[lapas|lapais]].

! colspan=2|Tūkstančiai tonų (2008  m.)

| {{LTULTUv}} || style="text-align:right;"| 0,056