Vaisiakūnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

22:26, 14 gruodžio 2004 versija taisyti Algirdas (aptarimas \| indėlis) 23 094 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 18:26, 26 lapkričio 2022 versija taisyti anuliuoti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 424 623 keitimai S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
(nerodoma 48 tarpinės versijos, sukurtos 24 naudotojų)
Eilutė 1: {{Šaltiniai}} [[~~Image~~Vaizdas:~~KeistasGrybas~~KeistasGrybas2.jpg\|thumb\|right\|300px\|Vaisiakūnio dalys: 1. [[Kepurėlė]], 2. Apvalkalo liekanos, 3. Šydas, 4~~. Rinkis,~~ -5. Kotas, 6. Išnara]] '''Vaisiakūnis''' – paviršinė [[grybas\|grybo]] [[grybiena]], kurią sudaro [[kepurėlė]] ir [[kotas]]. ~~'''Vaisiakūnis''' - paviršinė [[grybas\|grybo]] grybiena, kurią sudaro [[kepurėlė]] ir kotas.~~ Vaisiakūniai ~~yra~~būna ~~įvairios~~įvairių ~~formos~~formų -– ausies, kanopos, taurelės, rutulio, vėduoklės ir kt.; ~~jis~~Jie formuojasi iš vegetatyvinės grybienos. Vaisiakūnis sudarytas iš gausiai išsišakojusių ir susipynusių [[hifas\|hifų]], kurie šiek tiek primena aukštensiųjų [[augalas\|augalų]] [[audinys\|audinius]], tačiau su jais nieko bendro neturi. Vaisiakūnių hifų [[ląstelė\|ląstelės]] skiriasi ilgiu, pločiu, forma, jų sienelės nevienodo storio. Vaisiakūnis sudarytas iš gausiai išsišakojusių ir susipynusių [[hifas\|hifų]], kurie šiek tiek primena aukštesniųjų [[augalas\|augalų]] [[audinys\|audinius]], tačiau su jais nieko bendro neturi. Vaisiakūnių hifų [[ląstelė]]s skiriasi ilgiu, pločiu, forma, jų sienelės nevienodo storio. Vaisiakūnis sudarytas iš kelių audinių. Dengiamasis audinys apsaugo vaisiakūnį nuo mechaninių pažeidimų, nuo saulės, lietaus ir vėjo. Šio audinio hifai storesni ir susipynę. Vidinė vaisiakūnio dalis sudaryta iš jungiamojo audinio, kurio hifai storasieniai ir išsidėstę puriai. Jie aprūpina išorinę grybieną maisto medžiagomis.▼ ▲Vaisiakūnis sudarytas iš kelių [[audinys\|audinių]]. Dengiamasis audinys apsaugo vaisiakūnį nuo mechaninių pažeidimų, nuo saulės, lietaus ir vėjo. Šio audinio hifai storesni ir susipynę. Vidinė vaisiakūnio dalis sudaryta iš jungiamojo audinio, kurio hifai storasieniai ir išsidėstę puriai. Jie aprūpina išorinę grybieną maisto medžiagomis. Vaisiakūnių gyvenimas trumpas, tačiau labai svarbi biologinė paskirtis – suformuoti ir išsėti sporas. Grybų vaisiakūniai yra jų dauginimosi organai. Vegetatyvinė grybiena vaisiakūnių užuomazgas formuoja ne kasmet, dažniausiai kas antri-treti, o kartais ir kas penkti ar septinti metai. Vaisiakūnis geromis sąlygomis greitai auga. Per parą [[raudonviršis\|raudonviršio]] ar [[baravykas\|baravyko]] [[kepurėlė]] užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens. Vegetatyvinė grybiena pradeda augti anksti pavasarį, tačiau tik po kelių mėnesių užsimezga vaisiakūniai, kurie išauga skirtingu laiku. Sporoms susiformavus, subrendus ir išsisėjus, vaisiakūniai, atlikę pagrindinę gyvenimo funkciją, suglemba ir žūva. == Vaisiakūnio sudėtinės dalys == * [[Kepurėlė]]. ** ~~'''~~[[Trama~~'''~~]] -– vaisiakūnio sterilioji, nevaisingoji dalis, esanti po kepurėlės luobele. Kartais vadinama mėsa. Ji sudaryta iš įvairaus skersmens plonasienių ir storasienių, standžiau ar puriau susipynusių [[hifas\|hifų]]. Pagal tai, kaip hifai susipynę, trama gali būti minkšta, kieta, trapi, tampri, puri, sausa, sultinga. Be to, atskirų rūšių trama skiriasi spalva, kvapu, skoniu. ~~[[Image:Lakstelinis_himenoforas.jpeg\|thumb\|left\|150px\|Lakštelinis himenoforas]]~~ [[~~Image~~Vaizdas:~~Vamzdelinis_himenoforas~~Lakstelinis_himenoforas.~~jpg~~jpeg\|thumb\|~~left~~right\|~~120px~~150px\|~~Vamzdelinis~~Lakštelinis himenoforas]] [[Vaizdas:Vamzdelinis_himenoforas.jpg\|thumb\|right\|150px\|Vamzdelinis himenoforas]] * '''Himenoforas''' - svarbiausia kepurėlės dalis. Jo paviršiuje yra vaisinis sluoksnis, gaminantis [[spora\|sporas]]. Himenoforas būna trijų tipų: ''lakštelinis'' (nuo centrinės kepurėlės dalies link kraštų lakšteliai eina spinduliškai, pvz. [[piengrybis\|piengrybiai]], [[ūmėdė\|ūmėdės]], [[baltikiniai\|baltikai]] ir kt. ''Vamzdelinis'' sudarytas iš daugybės smulkių vamzdelių, kurie glaudžiai tarp savęs suaugę šonais, pvz. [[baravykas\|baravyko]], [[lepšė\|lepšės]], [[raudonikis\|raudonviršio]]. Kai kurių [[papėdgrybiai\|papėdgrybių]] himenoforas sudarytas iš minkštų, trapių, lengvai nusitrinančių dyglelių. Toks himenoforas vadinamas ''dygliniu''.▼ * '''Himenis'''. Himenoforo paviršius padengtas vaisiniu sluoksniu - himeniu, kuriame užauga ir subręsta sporos, todėl jis yra svarbiausia vaisiakūnio dalis.▼ ▲** ~~'''~~[[Himenoforas~~'''~~]] -– svarbiausia kepurėlės dalis. Jo paviršiuje yra vaisinis sluoksnis, gaminantis [[spora~~\|sporas~~]]s. Himenoforas būna trijų tipų: ''lakštelinis'' (nuo centrinės kepurėlės dalies link kraštų lakšteliai eina spinduliškai, pvz., [[piengrybis\|piengrybiai]], [[ūmėdė~~\|ūmėdės~~]]s, [[baltikiniai\|baltikai]] ir kt. ''Vamzdelinis'' sudarytas iš daugybės smulkių vamzdelių, kurie glaudžiai tarp savęs suaugę šonais, pvz., [[baravykas\|baravyko]], [[lepšė~~\|lepšės~~]]s, [[raudonikis\|raudonviršio]]. Kai kurių [[papėdgrybiai\|papėdgrybių]] himenoforas sudarytas iš minkštų, trapių, lengvai nusitrinančių dyglelių. Toks himenoforas vadinamas ''dygliniu''. * '''Kotas''' - tvirtesnis nei kepurėlė, jo hifai storesnėmis sienelėmis, standžiai susipynę. Daugelio grybų kotai būna tuščiaviduriai ir jie žymiai stipresni už pilnavidurius. Grybo kotas gali būti tiesus, kreivas, vienodo storumo arba į pagrindą nusmailėjęs. ▼ ▲** ~~'''~~[[Himenis~~'''.~~]] ~~Himenoforo~~- himenoforo paviršius padengtas vaisiniu sluoksniu -– himeniu, kuriame užauga ir subręsta sporos, todėl jis yra svarbiausia vaisiakūnio dalis. * '''Apvalkalas''' - [[musmirė\|musmirės]] gležnas vaisiakūnis iš pradžių būna apgaubtas minkšta plėvelė - apvalkalu, kuris apsaugo nuo nepalankių sąlygų. Vaisiakūniui augant apvalkalas plyšta ir atskiros jo dalys lieka ant koto pagrindo ir ant kepurėlės paviršiaus.▼ ▲* ~~'''~~[[Kotas~~'''~~]] -– tvirtesnis nei kepurėlė, jo hifai storesnėmis sienelėmis, standžiai susipynę. Daugelio grybų kotai būna tuščiaviduriai ir jie žymiai stipresni už pilnavidurius. Grybo kotas gali būti tiesus, kreivas, vienodo storumo arba į pagrindą nusmailėjęs. * '''Išnara''' - apatinė dalis, apgaubusi sustorėjusį koto pagrindą. Ji būdinga [[musmiriniai\|musmirėms]].▼ ▲* '''Apvalkalas''' -– [[musmirė~~\|musmirės~~]]s gležnas vaisiakūnis iš pradžių būna apgaubtas minkšta plėvelė -– apvalkalu, kuris apsaugo nuo nepalankių sąlygų. Vaisiakūniui augant apvalkalas plyšta ir atskiros jo dalys lieka ant koto pagrindo ir ant kepurėlės paviršiaus. * '''Šydas''' - plėvelė, jungianti koto viršutinę dalį su [[kepurėlė\|kepurėlės]] kraštais. Kepurėlei augant platyn, šydas atitrūksta nuo kepurėlės krašto ir lieka kaboti ant koto rinkio pavidalu. Šydas būdingas [[musmirė\|musmirėms]], [[žvynabudė\|žvynabudėms]], [[skujagalvė\|skujagalvėms]], [[kazlėkas\|kazlėkams]] ir kt.▼ ▲* '''Išnara''' -– apatinė dalis, apgaubusi sustorėjusį koto pagrindą. Ji būdinga [[musmiriniai\|musmirėms]]. ~~[[Category:Grybai]]~~ ▲* '''Šydas''' -– plėvelė, jungianti koto viršutinę dalį su [[kepurėlė~~\|kepurėlės~~]]s kraštais. Kepurėlei augant platyn, šydas atitrūksta nuo kepurėlės krašto ir lieka kaboti ant koto rinkio pavidalu. Šydas būdingas [[musmirė~~\|musmirėms~~]]ms, [[žvynabudė~~\|žvynabudėms~~]]ms, [[skujagalvė~~\|skujagalvėms~~]]ms, [[kazlėkas\|kazlėkams]] ir kt. {{SavStr}} [[Kategorija:Grybų sandara]]