Metalurgija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas. |
|||
| (nerodoma 8 tarpinės versijos, sukurtos 7 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
[[Vaizdas:GoldThebes750.jpg|thumb|right|Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje)]]▼
'''Metalurgija''' - [[medžiagotyra|medžiagotyros]] dalis, tirianti [[cheminis elementas|cheminių elementų]] metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus [[lydinys|lydiniais]]. Kartu metalurgija yra technologija, užsiimanti metalų su reikiamomis savybėmis gamyba.▼
▲[[Vaizdas:GoldThebes750.jpg|thumb|right|Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700
▲'''Metalurgija'''
== Istorija ==
Manoma, kad pirmasis metalas, kurį ėmė apdoroti žmonės, buvo auksas, kuris būna randamas laisvas, [[grynuolis|grynuoliuose]]. [[Paleolitas|Paleolito]] laikais (prieš 40 000
Senosios tautos naudojo ir kitus metalus, randamus grynuoliuose ([[sidabras]], [[varis]], [[alavas]]), ir [[meteoritas|meteoritų]] [[geležis|geležį]]. Egiptiečių ginklai iš meteoritų geležies (gaminti apie 3000
Tikroji metalurgija prasidėjo, kai buvo išmokta išlydyti varį ir alavą iš uolienų, o vėliau gaminti jų lydinį [[bronza|bronzą]]. Tai buvo [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] pradžia (~3500
Geležies išgavimas iš jos [[geležies rūda|rūdos]] yra sunkesnis už vario ir bronzos lydymą. Manoma, kad geležies metalurgiją išrado [[hetitai]] apie 1200
== Išgaunamoji metalurgija ==
Tai metalų išgavimas iš rūdos ir išgauto metalo gryninimas, gaunant švaresnį metalą. Tam, kad metalo oksidą ar sulfidą paversti grynu metalu, rūdą tenka fiziškai, chemiškai ar elektroliziškai redukuoti.
Iškasta rūda yra malama į tokio dydžio daleles, kad jos būtų sudarytos arba iš uolienos su metalu, arba iš kitų uolienų, kurios metalo neturi. Tolesnė operacija būna ''sodrinimas'', kada metalingosios dalelės atskiriamos nuo bergždųjų. Taip gaunamas rūdos koncentratas.
Kartais naudojamas išplovimas – skalaujant rūdos tirpsta ir gaunami reikiamo metalo junginių turtingi tirpalai. Iš šių tirpalų išgaunamas grynas metalas.
Neretai rūdoje yra daugiau kaip vienas metalas. Išskyrus pirmąjį metalą gautose atliekose būna likę antrojo (o kartais ir trečiojo) metalo. Todėl jos tampa antrojo metalo išskyrimo žaliava. Kartais koncentratai būna praturtinti išsyk keliais metalais.
== Pagrindiniai metalurgijos metalai ==
Technikoje dažnai naudojami metalai yra [[aliuminis]], [[chromas]], [[varis]], [[geležis]], [[magnis]], [[nikelis]], [[titanas]] ir [[cinkas]]. Jie dažnai naudojami lydiniuose.
Plačiai naudojami geležies ir anglies lydiniai (plienai, [[ketus]]). Paprasti anglies plienai naudojami, kai reikia pigaus, tvirto metalo, kur masė ir [[korozija]] netrukdo. Nerūdyjantys plienai ir galvanizuoti plienai naudojami, kur svarbus atsparumas korozijai.
▲Senosios tautos naudojo ir kitus metalus, randamus grynuoliuose ([[sidabras]], [[varis]], [[alavas]]), ir [[meteoritas|meteoritų]] [[geležis|geležį]]. Egiptiečių ginklai iš meteoritų geležies (gaminti apie 3000 m. p.m.e) buvo labai vertinami ir vadinami „durklais iš dangaus“.
Aliuminio lydiniai ir magnio lydiniai naudojami, kur svarbūs tvirtumas ir lengvumas. Vario – nikelio lydiniai (pvz., [[monelmetalas]]) naudojami labai korozinėje aplinkoje ar ten, kur reikia nemagnetinio metalo. Nikelio lydiniai (pvz., inconelis) naudojami ten, kur vyrauja aukšta temperatūra (pvz., šilumokaičiuose, slėginiuose induose).
▲Tikroji metalurgija prasidėjo, kai buvo išmokta išlydyti varį ir alavą iš uolienų, o vėliau gaminti jų lydinį [[bronza|bronzą]]. Tai buvo [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] pradžia (~3500 m. pr. m. e.).
{{Commons|Category:Metallurgy}}
▲Geležies išgavimas iš jos [[geležies rūda|rūdos]] yra sunkesnis už vario ir bronzos lydymą. Manoma, kad geležies metalurgiją išrado [[hetitai]] apie 1200 m. p.m.e ([[Geležies amžius|geležies amžiaus]] pradžia).
{{technika ir technologijos}}
| |||