Metalurgija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

14:06, 24 rugpjūčio 2011 versija taisyti EmausBot (aptarimas \| indėlis) Botai 155 198 keitimai S r2.6.4) (robotas Pridedama: kk:Металлургиялық кешен ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 15:21, 26 lapkričio 2022 versija taisyti anuliuoti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 424 625 keitimai S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 17 naudotojų)
Eilutė 1: {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:GoldThebes750.jpg\|thumb\|right\|Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje)]]▼ '''Metalurgija''' - [[medžiagotyra\|medžiagotyros]] dalis, tirianti [[cheminis elementas\|cheminių elementų]] metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus [[lydinys\|lydiniais]]. Kartu metalurgija yra technologija, užsiimanti metalų su reikiamomis savybėmis gamyba.▼ ▲[[Vaizdas:GoldThebes750.jpg\|thumb\|right\|Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje)]] ▲'''Metalurgija''' - – [[medžiagotyra\|medžiagotyros]] dalis, tirianti [[cheminis elementas\|cheminių elementų]] metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus [[lydinys\|lydiniais]]. Kartu metalurgija yra technologija, užsiimanti metalų su reikiamomis savybėmis gamyba. == Istorija == Manoma, kad pirmasis metalas, kurį ėmė apdoroti žmonės, buvo auksas, kuris būna randamas laisvas, [[grynuolis\|grynuoliuose]]. [[Paleolitas\|Paleolito]] laikais (prieš 40 000 m.) gyventuose urvuose Ispanijoje aptikti nedideli natūralaus grynuolių kilmės aukso. Senosios tautos naudojo ir kitus metalus, randamus grynuoliuose ([[sidabras]], [[varis]], [[alavas]]), ir [[meteoritas\|meteoritų]] [[geležis\|geležį]]. Egiptiečių ginklai iš meteoritų geležies (gaminti apie 3000 m. p.m.e) buvo labai vertinami ir vadinami „durklais iš dangaus“. Tikroji metalurgija prasidėjo, kai buvo išmokta išlydyti varį ir alavą iš uolienų, o vėliau gaminti jų lydinį [[bronza\|bronzą]]. Tai buvo [[bronzos amžius\|bronzos amžiaus]] pradžia (~3500 m. pr. m. e.). Geležies išgavimas iš jos [[geležies rūda\|rūdos]] yra sunkesnis už vario ir bronzos lydymą. Manoma, kad geležies metalurgiją išrado [[hetitai]] apie 1200 m. p.m.e ([[Geležies amžius\|geležies amžiaus]] pradžia). == Išgaunamoji metalurgija == eilutė 16 ⟶ 18: Iškasta rūda yra malama į tokio dydžio daleles, kad jos būtų sudarytos arba iš uolienos su metalu, arba iš kitų uolienų, kurios metalo neturi. Tolesnė operacija būna ''sodrinimas'', kada metalingosios dalelės atskiriamos nuo bergždųjų. Taip gaunamas rūdos koncentratas. Kartais naudojamas išplovimas - – skalaujant rūdos tirpsta ir gaunami reikiamo metalo ~~junginiais~~junginių turtingi tirpalai. Iš šių tirpalų išgaunamas ~~metalinis~~grynas metalas. Neretai rūdoje yra daugiau kaip vienas metalas. Išskyrus pirmąjį metalą gautose atliekose būna likę antrojo (o kartais - ir trečiojo) metalo. Todėl jos tampa antrojo metalo išskyrimo žaliava. Kartais koncentratai būna praturtinti išsyk keliais metalais. == Pagrindiniai metalurgijos metalai == Technikoje dažnai naudojami metalai yra [[aliuminis]], [[chromas]], [[varis]], [[geležis]], [[magnis]], [[nikelis]], [[titanas]] ir [[cinkas]]. Jie dažnai naudojami lydiniuose. Plačiai naudojami geležies ir anglies lydiniai (plienai, [[ketus]]). Paprasti anglies plienai naudojami, kai reikia pigaus, tvirto metalo, kur masė ir [[korozija]] netrukdo. Nerūdyjantys plienai ir galvanizuoti plienai naudojami, kur svarbus atsparumas korozijai. Aliuminio lydiniai ir magnio lydiniai naudojami, kur svarbūs tvirtumas ir lengvumas. Vario - – nikelio lydiniai (pvz., [[monelmetalas]]) naudojami labai korozinėje aplinkoje ar ten, kur reikia nemagnetinio metalo. Nikelio lydiniai (pvz., inconelis) naudojami ten, kur vyrauja aukšta temperatūra (pvz., šilumokaičiuose, slėginiuose induose). {{Commons\|Category:Metallurgy}} {{technika ir technologijos}} [[Kategorija:Metalurgija]] ~~{{Link FA\|de}}~~ ~~[[af:Metaalkunde]]~~ [[anjv:~~Metalurchia~~Pandhé]] ~~[[ar:علم الفلزات]]~~ ~~[[az:Metallurgiya]]~~ ~~[[ba:Металлургия]]~~ ~~[[be:Металургія]]~~ ~~[[be-x-old:Мэталюргія]]~~ ~~[[bg:Металургия]]~~ ~~[[bn:ধাতুবিদ্যা]]~~ ~~[[bs:Metalurgija]]~~ ~~[[ca:Metal·lúrgia]]~~ ~~[[cs:Metalurgie]]~~ ~~[[cy:Meteleg]]~~ ~~[[da:Metallurgi]]~~ ~~[[de:Metallurgie]]~~ ~~[[diq:Metallurciye]]~~ ~~[[el:Μεταλλουργία]]~~ ~~[[en:Metallurgy]]~~ ~~[[eo:Metalurgio]]~~ ~~[[es:Metalurgia]]~~ ~~[[et:Metallurgia]]~~ ~~[[eu:Metalurgia]]~~ ~~[[fa:متالورژی]]~~ ~~[[fi:Metallurgia]]~~ ~~[[fiu-vro:Metallurgia]]~~ ~~[[fr:Métallurgie]]~~ ~~[[gan:冶金學]]~~ ~~[[gl:Metalurxia]]~~ ~~[[he:מטלורגיה]]~~ ~~[[hi:धातुकर्म]]~~ ~~[[hr:Metalurgija]]~~ ~~[[hu:Kohászat]]~~ ~~[[id:Metalurgi]]~~ ~~[[is:Málmfræði]]~~ ~~[[it:Metallurgia]]~~ ~~[[ja:金属工学]]~~ ~~[[kk:Металлургиялық кешен]]~~ ~~[[kn:ಲೋಹಶಾಸ್ತ್ರ]]~~ ~~[[ko:금속 공학]]~~ ~~[[la:Metallurgia]]~~ ~~[[lv:Metalurģija]]~~ ~~[[ms:Metalurgi]]~~ ~~[[mwl:Metalurgie]]~~ ~~[[nl:Metallurgie]]~~ ~~[[nn:Metallurgi]]~~ ~~[[no:Metallurgi]]~~ ~~[[oc:Metallurgia]]~~ ~~[[pl:Metalurgia]]~~ ~~[[pnb:میٹلرجی]]~~ ~~[[pt:Metalurgia]]~~ ~~[[qu:Q'illay llamk'ay]]~~ ~~[[ro:Metalurgie]]~~ ~~[[ru:Металлургия]]~~ ~~[[scn:Mitallurgia]]~~ ~~[[sh:Metalurgija]]~~ ~~[[simple:Metallurgy]]~~ ~~[[sk:Metalurgia]]~~ ~~[[sl:Metalurgija]]~~ ~~[[sr:Металургија]]~~ ~~[[sv:Metallurgi]]~~ ~~[[ta:உலோகவியல்]]~~ ~~[[th:วิศวกรรมโลหการ]]~~ ~~[[tl:Metalurhiya]]~~ ~~[[tr:Metalurji]]~~ ~~[[uk:Металургія]]~~ ~~[[ur:دھات کاری]]~~ ~~[[vi:Luyện kim]]~~ ~~[[war:Metalurhiya]]~~ ~~[[yi:מעטאלורגיע]]~~ ~~[[zh:冶金学]]~~ ~~[[zh-yue:冶金學]]~~