Grietinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 193.219.74.230 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas) |
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas. |
||
(nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
[[Vaizdas:Plates of pierogi with sour cream and onion.jpg|thumb|220px|[[Koldūnai]] su grietine]]
'''Grietinė''' – pieno riebalų ir rūgščių [[emulsija]] vandens pagrindu; rauginto [[pieno produktas]]. Pienarūgščio skonio ir kvapo, konsistencija nuo tirštos iki kreminės, spalva nuo baltos iki kreminės.
== Panaudojimas ==
Lietuvoje gaminama [[karvė]]s pieno grietinė, kuri gaunama iš normalizuotos [[grietinėlė]]s, suraugintos grynais [[pieno rūgštis|pieno rūgšties]] [[mikroorganizmas|mikroorganizmais]]. Gaminana 10% (dietinė), 20, 25, 30, 36, ir 40% [[riebalai|riebumo]] grietinė. Turi gryną [[pieno rūgštis|pieno rūgšties]] [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]] su ryškiu [[pasterizacija|pasterizacijos]] prieskoniu ir kvapu. Masė gana tiršta, balta su gelsvu atspalviu. Gaminama aukščiausios ir I rūšies grietinė. Aukščiausios rūšies grietinės rūgštumas 65-90 °T (Ternerio laipsnių), I rūšies 65-110 °T.▼
Grietinė plačiai naudojama gaminant [[padažas|padažus]] bei salotų antpilus, [[tešla|tešlas]], įmaišoma į troškinius ar kitus patiekalus šiems suteikiant pienarūgščio [[prieskonis|prieskonį]] bei skalsumo.<br />
Kai kuriose [[kultūra|kultūrose]] kaip padažo pakaitalas ar skonį [[patiekalas|patiekalui]] suteikiantis produktas naudojama ir gryna.
== Grietinės rūšys
* ''Natūrali grietinė''
* ''Grietinės ir augalinių riebalų mišinys''
* ''Naminė grietinė''
== Savybės ir gamybos technologijos ==
Visai normalu, kad ant grietinės gali atsirasti [[išrūgos|išrūgų]]. Tai priklauso nuo pradinės žaliavos (grietinėlės) apdorojimo būdo. Temperatūros pokyčiai lemia, kaip produkte esantys [[baltymai]] sugebės sulaikyti skystį (išrūgas). Dėl susidariusių išrūgų grietinės kokybė visiškai nenukenčia.▼
▲
▲
Grietinės tirštumas priklauso nuo [[homogenizacija|homogenizacijos]] (susmulkinimo) arba sutirštinimo įvairiais [[maisto priedai|maistiniais priedais]]. Kuo [[riebalai]] labiau susmulkinami homogenizacijos metu, tuo geriau. Tokia grietinė būna tirštesnė, vienodesnės tekstūros, joje mažai ar visiškai neišsiskiria išrūgų. 30 proc. riebumo grietinei ji netgi nereikalinga, nes tokio riebumo visiškai pakanka, kad grietinė natūraliai būtų tiršta. Homogenizacija brangus procesas, todėl jį dažniausiai taiko tik didieji gamintojai. [[tirštiklis|Tirštiklių]] prireikia, jei grietinės riebumas mažesnis nei 25 proc. Paprastai dedami išrūgų ar įvairių kitų baltymų (pvz., sojų) [[koncentratas|koncentratai]], [[pieno milteliai]], retai Lietuvos gamintojų vartojami [[gumiarabikas]], [[saldžiosios ceratonijos lipai]], [[pektinas]]. Bene dažniausiai pieno produktai, ypač grietinė, [[jogurtas|jogurtai]] ar [[sūrelis|sūreliai]], sutirštinami [[krakmolas|krakmolu]].
Natūrali grietinė be jokių priemaišų turėtų būti balsva. Gelsvą spalvą suteikia įpilamas [[aliejus]] su [[Karotinas|karotinu]]. Grietinė negali būti akinamai balta ar gelsva
== Pokyčiai grietinės rinkoje ==
Įsigalint [[sveika gyvensena|sveikai gyvensenai]], atsirado poreikis gaminti liesą grietinę ir jos tipo produktus, kuriuos būtų galima naudoti [[mišrainė|mišrainių]] gamyboje, kaip padažų komponentą ar tiesiog patį [[padažas|padažą]], bei turėtų mažai pieno riebalų arba ir visai be jų (pvz., [[Ryžiai|ryžių]], [[Soja|sojų]] ir kt. augaliniu pagrindu su įv. aliejais). Kai kuriose [[Vakarai|Vakarų]] šalyse ši tendencija tiek įsivyravo, kad natūralios grietinės paklausa labai krito.
==
* [[Grietinėlė]]
|