Grietinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Jouli (aptarimas | indėlis)
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
 
(nerodoma 37 tarpinės versijos, sukurtos 23 naudotojų)
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
'''Grietinė''' – raugintas riebaus [[pieno produktas]], esantis tiršta pieno riebalų [[emulsija]] vandenyje. Lietuvoje gaminama [[karvė]]s pieno grietinė.
 
[[Vaizdas:Plates of pierogi with sour cream and onion.jpg|thumb|220px|[[Koldūnai]] su grietine]]
== Naminė grietinė ==
Gaunama surūgus nugriebtai natūralaus [[pienas|pieno]] grietinėlei arba nugriebus nuo rūgusio pieno jau susidariusią grietinę. Rūgimą sukelia piene natūraliai pasitaikančios pienarūgščio rūgimo bakterijos.
 
'''Grietinė''' – pieno riebalų ir rūgščių [[emulsija]] vandens pagrindu; rauginto [[pieno produktas]]. Pienarūgščio skonio ir kvapo, konsistencija nuo tirštos iki kreminės, spalva nuo baltos iki kreminės.
== Pramoninės gamybos grietinė ==
Gaminama iš normalizuotos [[grietinėlė]]s, suraugintos gryna pienarūgščio rūgimo mikroorganizmų kultūra. [[Lietuva|Lietuvoje]] gaminama 10% (dietinė), 20, 25, 30, 36, ir 40% [[riebalai|riebumo]] grietinė. Turi gryną [[pieno rūgštis|pieno rūgšties]] skonį ir [[kvapas|kvapą]] su ryškiu [[pasterizacija|pasterizacijos]] prieskoniu ir kvapu. Jos masė gana tiršta, [[balta]] su gelsvu atspalviu. Gaminama aukščiausios ir I rūšies grietinė. Aukščiausios rūšies grietinės rūgštumas 65-90 °T (Ternerio laipsnių), I rūšies 65-111
 
== Panaudojimas ==
'''Natūrali grietinė''' yra gaminama surauginus natūralią grietinėlę, kuri gaunama nugriebus natūralų pieną.
Grietinė plačiai naudojama gaminant [[padažas|padažus]] bei salotų antpilus, [[tešla|tešlas]], įmaišoma į troškinius ar kitus patiekalus šiems suteikiant pienarūgščio [[prieskonis|prieskonį]] bei skalsumo.<br />
Kai kuriose [[kultūra|kultūrose]] kaip padažo pakaitalas ar skonį [[patiekalas|patiekalui]] suteikiantis produktas naudojama ir gryna.
 
== Grietinės rūšys ==
== Kitimas grietinės rinkoje ==
* ''Natūrali grietinė'' – raugintas pieno produktas tik iš grietinėlės ir [[raugas|raugo]]. Galiojančios nuostatos reikalauja, kad grietinėje būtų ne mažiau kaip 10 proc. pieno riebalų ir ne mažiau kaip 30 proc. bendro riebalų kiekio.
Įsigalint [[sveika gyvensena|sveikai gyvensenai]] atsirado poreikis gaminti liesas grietines ar grietinės tipo produktus, kuriuos būtų galima naudoti [[mišrainė|mišrainių]] gamyboje, tarsi padažų komponentą ar tiesiog kaip [[padažas|padažą]], bet kurie neturėtų riebalų. Kai kuriose šalyse ši tendencija tiek įsigalėjo, kad natūralios grietinės paklausa labai krito.
* ''Grietinės ir augalinių riebalų mišinys'' – produktas, kai vietoje natūralių pieno riebalų naudojami jų pakaitalai: [[palmių aliejus|palmių]], [[rapsų aliejus|rapsų]], [[sojų aliejus|sojų]] ar [[saulėgrąžų aliejus]].
Gaunama* ''Naminė grietinė'' – gaunama surūgus nugriebtai natūralaus [[pienas|pieno]] grietinėlei arba nugriebus nuo [[rūgpienis|rūgusio pieno]] jau susidariusią grietinę. Rūgimą sukelia piene natūraliai pasitaikančiosesančios pienarūgščio rūgimo bakterijos.
 
== Savybės ir gamybos technologijos ==
== Nuorodos ==
Gaminama[[Karvės pienas|Karvės pieno]] grietinė gaunama iš normalizuotos [[grietinėlė]]s, suraugintos grynagrynais pienarūgščio[[pieno rūgimorūgštis|pieno mikroorganizmų kultūra.rūgšties]] [[Lietuvamikroorganizmas|Lietuvojemikroorganizmais]]. gaminamaGaminana 10% (dietinė), 20, 25, 30, 36, ir 40 % [[riebalai|riebumo]] grietinė. Turi gryną [[pieno rūgštis|pieno rūgšties]] [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]] su ryškiu [[pasterizacija|pasterizacijos]] prieskoniu ir kvapu. Jos masėMasė gana tiršta, [[balta]] su gelsvu atspalviu. Gaminama aukščiausios ir I rūšies grietinė. Aukščiausios rūšies grietinės rūgštumas 65-9065–90 °T (Ternerio laipsnių), I rūšies 65-11165–110 °T.
 
Ant grietinės gali atsirasti [[išrūgos|išrūgų]]. Tai priklauso nuo pradinės žaliavos (grietinėlės) apdorojimo būdo. Temperatūros pokyčiai lemia, kaip produkte esantys [[baltymai]] sugebės sulaikyti skystį (išrūgas). Dėl susidariusių išrūgų grietinės kokybė nenukenčia.
 
Grietinės tirštumas priklauso nuo [[homogenizacija|homogenizacijos]] (susmulkinimo) arba sutirštinimo įvairiais [[maisto priedai|maistiniais priedais]]. Kuo [[riebalai]] labiau susmulkinami homogenizacijos metu, tuo geriau. Tokia grietinė būna tirštesnė, vienodesnės tekstūros, joje mažai ar visiškai neišsiskiria išrūgų. 30 proc. riebumo grietinei ji netgi nereikalinga, nes tokio riebumo visiškai pakanka, kad grietinė natūraliai būtų tiršta. Homogenizacija brangus procesas, todėl jį dažniausiai taiko tik didieji gamintojai. [[tirštiklis|Tirštiklių]] prireikia, jei grietinės riebumas mažesnis nei 25 proc. Paprastai dedami išrūgų ar įvairių kitų baltymų (pvz., sojų) [[koncentratas|koncentratai]], [[pieno milteliai]], retai Lietuvos gamintojų vartojami [[gumiarabikas]], [[saldžiosios ceratonijos lipai]], [[pektinas]]. Bene dažniausiai pieno produktai, ypač grietinė, [[jogurtas|jogurtai]] ar [[sūrelis|sūreliai]], sutirštinami [[krakmolas|krakmolu]].
 
Natūrali grietinė be jokių priemaišų turėtų būti balsva. Gelsvą spalvą suteikia įpilamas [[aliejus]] su [[Karotinas|karotinu]]. Grietinė negali būti akinamai balta ar gelsva – tai reiškia, kad produkte yra įmaišyta gamybai netinkamų medžiagų.
 
== KitimasPokyčiai grietinės rinkoje ==
Įsigalint [[sveika gyvensena|sveikai gyvensenai]], atsirado poreikis gaminti liesasliesą grietinesgrietinę arir grietinėsjos tipo produktus, kuriuos būtų galima naudoti [[mišrainė|mišrainių]] gamyboje, tarsikaip padažų komponentą ar tiesiog kaippatį [[padažas|padažą]], betbei kurieturėtų neturėtųmažai pieno riebalų arba ir visai be jų (pvz., [[Ryžiai|ryžių]], [[Soja|sojų]] ir kt. augaliniu pagrindu su įv. aliejais). Kai kuriose [[Vakarai|Vakarų]] šalyse ši tendencija tiek įsigalėjoįsivyravo, kad natūralios grietinės paklausa labai krito.
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Grietinėlė]]
 
{{maistas-stub}}
[[Kategorija:Pieno produktai]]
[[Kategorija:Maisto padažaiPadažai]]
 
[[bat-smg:Smetana]]
[[cs:Smetana]]
[[de:Schmand]]
[[en:Smetana (dairy product)]]
[[eo:Acidkremo]]
[[fi:Smetana]]
[[pl:Śmietana]]
[[ru:Сметана]]
[[sv:Smetana]]