Kakava: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
interwiki |
Nėra keitimo santraukos |
||
(nerodoma 18 tarpinių versijų, sukurtų 14 naudotojų) | |||
Eilutė 2:
'''Kakava''' – [[tikrasis kakavmedis|tikrojo kakavmedžio]] (''Theobroma cacao'') [[sėkla|sėklos]], dar vadinamos [[kakavos pupelės|kakavos pupelėmis]], iš jų pagaminti milteliai [[konditerijos gaminiai|konditerijos gaminiams]] bei iš šių miltelių gaminamas [[gėrimas]].
[[Kakavmedis|Kakavmedžiai]] (
== Maisto chemija ==
Kakavos pupelėje yra:
* 11,5 % [[baltymai|baltymų]]
* 9,0 %
* 7,5 % [[krakmolas|krakmolo]]
* 6,0 % biologiškai aktyvių (
* 5,0 % vandens
* 2,6 % mineralinių medžiagų ir druskų (tarp jų – magnio bei geležies)
* 2,0 % organinių rūgščių ir skonį suteikiančių medžiagų
* 1,2 % [[teobrominas|teobromino]] ([[alkaloidas]])
* 1,0 %
* 0,2 % [[Kofeinas|kofeino]]
* B grupės ir E vitaminų
Antioksidantų kakavoje beveik dvigubai daugiau, nei raudonajame vyne ir triskart daugiau, nei [[Žalioji arbata|žaliojoje arbatoje]].
Dėl antioksidantų poveikio sveikatai mokslininkai vis dar ginčijasi. Tačiau jau yra rimtų laboratorinių ir eksperimentinių duomenų, kad šios medžiagos lėtina vėžinius procesus ar net neleidžia jiems prasidėti. Be to, nustatyta teigiama įtaka širdies būklei ir kitiems su amžiumi susijusiems pakitimams. Patys aktyviausi iš antioksidantų, pasirodė esą polifenoliai. Tyrinėti jie pradėti tik visai neseniai. Kakavoje jų gausu, randama
Stearino rūgštis, sudaranti trečdalį šokolade esančių riebalų ([[Kakavos sviestas|kakavos sviesto]]) mažina bendrą [[cholesterolis|cholesterino]] kiekį kraujyje, mažina blogojo (LDL) ir didina gerojo (HDL) cholesterino kiekį. Kakavos svieste esančios medžiagos mažina
== Gamyba ==
Eilutė 32:
== Produkcija ==
▲{| class="wikitable" style="float; width:250px;"
|-
! colspan=
|-
| 1 || {{
|-
| 2 || {{
|-
| 3 || {{
|-
| 4 || {{
|-
| 5 || {{
|-
| 6 || {{
|-
| 7 || {{
|-
| 8 || {{
|-
| 9 || {{
|-
|-
|
|-
! !! Iš viso pasaulyje !! style="text-align:right;"| 5756
|-
▲| {{COLv}} || style="text-align:right;"| 45
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
== Literatūra ==
Stephen T. Beckett, The Science of Chocolate, Royal Society of Chemistry; 2008
[[Kategorija:Kakava]]
[[Kategorija:Pagardai]]
|