Kakava: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 32 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Cocoa powder.jpg|thumb|200px|right|Kakavos milteliai]]
'''Kakava'''
[[Kakavmedis|Kakavmedžiai]] (
== Maisto chemija ==
Kakavos pupelėje yra:
== Gamyba ==▼
* 11,5 % [[baltymai|baltymų]]
* 9,0 % [[celiuliozė]]s (ląsteliena)
* 7,5 % [[krakmolas|krakmolo]]
* 6,0 % biologiškai aktyvių (spalvą suteikiančių, karčiųjų ir kt.) medžiagų
* 5,0 % vandens
* 2,6 % mineralinių medžiagų ir druskų (tarp jų – magnio bei geležies)
* 2,0 % organinių rūgščių ir skonį suteikiančių medžiagų
* 1,2 % [[teobrominas|teobromino]] ([[alkaloidas]])
* 1,0 % įvairių cukrų
* 0,2 % [[Kofeinas|kofeino]]
* B grupės ir E vitaminų
Antioksidantų kakavoje beveik dvigubai daugiau, nei raudonajame vyne ir triskart daugiau, nei [[Žalioji arbata|žaliojoje arbatoje]].
Dėl antioksidantų poveikio sveikatai mokslininkai vis dar ginčijasi. Tačiau jau yra rimtų laboratorinių ir eksperimentinių duomenų, kad šios medžiagos lėtina vėžinius procesus ar net neleidžia jiems prasidėti. Be to, nustatyta teigiama įtaka širdies būklei ir kitiems su amžiumi susijusiems pakitimams. Patys aktyviausi iš antioksidantų, pasirodė esą polifenoliai. Tyrinėti jie pradėti tik visai neseniai. Kakavoje jų gausu, randama [[vynuogė]]se, kitose spalvotose uogose, vyne.
Stearino rūgštis, sudaranti trečdalį šokolade esančių riebalų ([[Kakavos sviestas|kakavos sviesto]]) mažina bendrą [[cholesterolis|cholesterino]] kiekį kraujyje, mažina blogojo (LDL) ir didina gerojo (HDL) cholesterino kiekį. Kakavos svieste esančios medžiagos mažina [[trombozė]]s riziką.
▲== Gamyba ==
[[Vaizdas:Chuao 004.JPG|thumb|right|200px|Kakavos sėklų džiovinimas]]
Išimtos iš sunokusio kakavos vaisiaus sėklos [[fermentacija|fermentuojamos]] kartu su ant jų esančiu minkštimu. Rūgimo metu pupelių viduje pakilusi temperatūra nutraukia gyvybinius procesus, o susidarę organiniai junginiai suteikia pupelėms skonį. Fermentuotos pupelės džiovinamos – kad jose liktų kuo mažiau drėgmės ir jos negestų. Be to, išdžiovintos kakavmedžio sėklos perrenkamos.
[[šokoladas|Šokoladui]] ir kakavos milteliams gaminti kakavos pupelės skrudinamos, lukštenamos ir smulkinamos. Tada spaudžiamas [[kakavos sviestas]]. Kakavos milteliai gaunami sumalus masę, likusią išspaudus [[kakavos sviestas|kakavos sviestą]]. Kad kakavos milteliai geriau pasiskirstytų skystyje, jiems gaminti skirta masė alkalizuojama – dažniausiai apdorojama kalio karbonatu. Paprastai gaminami 20-22% riebumo kakavos milteliai, tačiau galima pagaminti ir visiškai nuriebintus. Tirpiems kakavos gėrimams skirti milteliai dar apdorojami vandens garais, maišomi su lecitinu ir cukrumi. Stiklinėje tirpaus kakavos gėrimo ištirpusio cukraus kiekis gali prilygti 6 gabalėliams.
Gera kakava turi būti ruda, be pilkų nuosėdų, milteliai smulkūs, sausi, be gumulėlių, malonaus kvapo, be šarmo prieskonio ir pašalinių medžiagų (kakavos lukštų, miltų ar pan.).
== Produkcija ==
{| class="wikitable" style="float; width:220px;"
|-
! colspan=3|Tūkstančiai tonų (2020 m.)<ref>[http://www.fao.org/faostat/en/#data/QC ]</ref>
|-
| 1 || {{flag|CIV}} || style="text-align:right;"| 2200
|-
| 2 || {{flag|GHA}} || style="text-align:right;"| 800
|-
| 3 || {{flag|INA}} || style="text-align:right;"| 739
|-
| 4 || {{flag|NGR}} || style="text-align:right;"| 340
|-
| 5 || {{flag|ECU}} || style="text-align:right;"| 328
|-
| 6 || {{flag|CMR}} || style="text-align:right;"| 290
|-
| 7 || {{flag|BRA}} || style="text-align:right;"| 269
|-
| 8 || {{flag|SLE}} || style="text-align:right;"| 193
|-
| 9 || {{flag|PER}} || style="text-align:right;"| 160
|-
| 10 || {{flag|DOM}} || style="text-align:right;"| 77
|-
|
|-
! !! Iš viso pasaulyje !! style="text-align:right;"| 5756
|-
|}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
==
Stephen T. Beckett, The Science of Chocolate, Royal Society of Chemistry; 2008
[[Kategorija:
[[Kategorija:Pagardai]]
|