Publijus Kornelijus Tacitas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
vikifikuota +bibliografija
Puidoks (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
 
(nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų)
Eilutė 43:
* „Dialogas apie oratorius“ ([[102]] m.);
* „Istorijos“ ([[105]] m.);
* „Analai“„[[Analai (Tacitas)|Analai]]“ ([[117]] m.).
 
Etnografiniame veikale „Germanija“, kuris buvo parašytas [[98]] m., [[romėnai|romėnams]] užkariavus [[Europa|Europą]] (po [[Trajanas|Trajano]] žygių), yra [[geografija|geografijos]] žinių apie [[Vidurio Europa|Vidurio Europą]]. 45-ame šio veikalo skyriuje pirmą kartą minimos [[aisčiai|aisčių]] gentys (''Aestiorum gentes''), kurios, manoma, tapačios baltams. Rašoma, kad jie gyvenantys prie [[Baltijos jūra|Svebų jūros]], jų papročiai ir apdaras kaip [[svebai|svebų]], tačiau kalba skiriasi (Tacitas rašo, kad panaši į britų, bet matyt toks palyginimas kilęs iš kalbos nesupratimo). Istorikas rašo, kad aisčiai garbina dievų motiną, nešioja [[šernas|šernų]] atvaizdus, kaunasi vėzdais, yra geresni žemdirbiai negu germanai, renka [[gintaras|gintarą]]<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 145 psl.</ref>.
 
Veikale „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ aprašoma [[Didžioji Britanija|Britanija]]; čia Tacitas labai tikslai nusako salos padėtį, o paminėdamas, kad ji yra priešais [[Galija|Galiją]], priduria, jog „dargi matoma ten“. Pasakodamas apie šių kraštų gyventojus, jų dainų sukeliamasukeliamą įspūdį, rašo taip, tarsi pats būtų jų klausęsis. Tai verčia manyti, ar tik jis nebus keliavęs per tas vietas. Vis dėlto šių kraštų geografinę padėtį Tacitas nusako nepakankamai išsamiai. Jis dar nepateikia [[vietovardis|geografinių vietovardžių]], nėra žinių apie kraštus į rytus nuo [[Vysla|Vyslos]].
 
Tacitas yra vienas iškiliausių ir svarbiausių Romos imperijos istorikų. Kūrinyje „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ Tacitas pateikia savo uošvio, garsaus romėnų karvedžio [[Gnėjus Julijus Agrikola|Gnėjaus Julijaus Agrikolos]] gyvenimo aprašymą. Kiti du svarbūs Gajaus Kornelijaus Tacito istoriniai veikalai – „Istorijos“ ir „Analai“. Kūrinys „Istorijos“ buvo sudarytas iš 14 knygų, jame dėstomi [[69]] – [[96]] m. Romos istorijos įvykiai, pasakojimas baigiamas [[Romos imperatorius|Romos imperatoriaus]] [[Domicianas|Domiciano]] mirtimi. Iš šio stambaus veikalo mūsų dienas pasiekė pirmosios keturios knygos bei penktosios knygos pradžia. Garsiausias Tacito kūrinys – „Analai“. „Analus“ sudaro 16 knygų. Solidžiausiame istoriko veikale pasakojami įvykiai nuo imperatoriaus [[Augustas|Augusto Oktaviano]] mirties iki [[Julijų–Klaudijų dinastija|Julijų – Klaudijų]] dinastijos pabaigos. Mūsų nepasiekė „Analų“ 7 – 10 knygos, taip pat nepilnai išliko penktoji knyga bei nėra šešioliktosios knygos pabaigos.
Eilutė 64:
== Šaltiniai ==
 
{{reflistIšnašos}}
 
[[Kategorija:Senovės Romos rašytojai|Tacitas Kornelijus Publijus]]