Publijus Kornelijus Tacitas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
|||
| (nerodoma 16 tarpinių versijų, sukurtų 13 naudotojų) | |||
Eilutė 43:
* „Dialogas apie oratorius“ ([[102]] m.);
* „Istorijos“ ([[105]] m.);
*
Etnografiniame veikale „Germanija“, kuris buvo parašytas [[98]] m., [[romėnai|romėnams]] užkariavus [[Europa|Europą]] (po [[Trajanas|Trajano]] žygių), yra [[geografija|geografijos]] žinių apie [[Vidurio Europa|Vidurio Europą]]. 45-ame šio veikalo skyriuje pirmą kartą minimos [[aisčiai|aisčių]] gentys (''Aestiorum gentes''), kurios, manoma, tapačios baltams. Rašoma, kad jie gyvenantys prie [[Baltijos jūra|Svebų jūros]], jų papročiai ir apdaras kaip [[svebai|svebų]], tačiau kalba skiriasi (Tacitas rašo, kad panaši į britų, bet matyt toks palyginimas kilęs iš kalbos nesupratimo). Istorikas rašo, kad aisčiai garbina dievų motiną, nešioja [[šernas|šernų]] atvaizdus, kaunasi vėzdais, yra geresni žemdirbiai negu germanai, renka [[gintaras|gintarą]]<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 145 psl.</ref>.
Veikale „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ aprašoma [[Didžioji Britanija|Britanija]]; čia Tacitas labai tikslai nusako salos padėtį, o paminėdamas, kad ji yra priešais [[Galija|Galiją]], priduria, jog „dargi matoma ten“. Pasakodamas apie šių kraštų gyventojus, jų dainų
Tacitas yra vienas iškiliausių ir svarbiausių Romos imperijos istorikų. Kūrinyje „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ Tacitas pateikia savo uošvio, garsaus romėnų karvedžio [[Gnėjus Julijus Agrikola|Gnėjaus Julijaus Agrikolos]] gyvenimo aprašymą. Kiti du svarbūs Gajaus Kornelijaus Tacito istoriniai veikalai – „Istorijos“ ir „Analai“. Kūrinys „Istorijos“ buvo sudarytas iš 14 knygų, jame dėstomi [[69]] – [[96]] m. Romos istorijos įvykiai, pasakojimas baigiamas [[Romos imperatorius|Romos imperatoriaus]] [[Domicianas|Domiciano]] mirtimi. Iš šio stambaus veikalo mūsų dienas pasiekė pirmosios keturios knygos bei penktosios knygos pradžia. Garsiausias Tacito kūrinys – „Analai“. „Analus“ sudaro 16 knygų. Solidžiausiame istoriko veikale pasakojami įvykiai nuo imperatoriaus [[Augustas|Augusto Oktaviano]] mirties iki [[Julijų–Klaudijų dinastija|Julijų – Klaudijų]] dinastijos pabaigos. Mūsų nepasiekė „Analų“ 7 – 10 knygos, taip pat nepilnai išliko penktoji knyga bei nėra šešioliktosios knygos pabaigos.
Eilutė 56:
Tacito darbai padarė didžiulę įtaką vėlyvesnei [[Romos imperija|Romos imperijos]] [[istoriografija]]i. Vienas iš svarbiausių Kornelijaus Tacito pasekėjų – [[IV amžius|IV a.]] romėnų istorikas [[Amianas Marcelinas]]. Tacito veikalų įtaka pasireiškė ir [[XVIII amžius|XVIII a.]] bei [[XIX amžius|XIX a.]] pirmosios pusės [[Europos istoriografija|Europos istoriografijoje]]. Vertindami bei tyrinėdami Tacito „Analus“ europiečių istorikai taip pat išimtinai susikoncentravo tik ties imperatorių ir jų rūmų istorijos rašymu.
== Bibliografija ==
'''Vertimai į lietuvių kalbą''':
* Rinktiniai raštai / Publijus Kornelijus Tacitas; iš lotynų k. vertė [[Dalia Dilytė]], Janina Mažiulienė.– Vilnius: Vaga, 1972. – 291 p.
== Šaltiniai ==
{{
[[Kategorija:Senovės Romos rašytojai|Tacitas Kornelijus Publijus]]
[[Kategorija:Literatai teisininkai]]
[[Kategorija:Senovės Romos istorikai]]
| |||