Valgomoji morka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).
S Atmestas 84.15.181.88 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
 
(nerodoma 11 tarpinių versijų, sukurtų 8 naudotojų)
Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Daucus carota var. sativa}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Carrot.jpg|250px260px|Valgomoji morka (''Daucus carota var. sativa'')]] | caption = Valgomoji morka (''Daucus carota var. sativa'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
Eilutė 13:
{{Taxobox_pabaiga}}
 
'''Valgomoji morka ''' ({{La|''Daucus carota var. sativa}}, {{en|Carrot}}, {{de|Karotte}}'')  – [[paprastoji morka|laukinės morkos]] kultūrinė atmaina.
 
== Išvaizda ==
Nuo tipinės formos skiriasi stora, mėsinga, oranžinės ar gelsvos spalvos [[šaknis|šaknimi]].
 
Nuo tipinės formos skiriasi stora, mėsinga, oranžinės ar gelsvos spalvos [[šaknis|šaknimi]]. Augalas dvimetis – pirmaisiais metais valgomoji morka auga į skroteles ir [[šakniavaisis|šakniavaisius]], antraisiais – į [[stiebas|stiebus]] ir [[žiedynas|žiedynus]]. Šakniavaisiai iki 30 cm ilgio, sveria iki 200 g (kartais ir daugiau), būdingai oranžinės spalvos (nors įvairuoja nuo baltos iki violetinės). [[Lapai]] plunksniškai suskaidyti, iki 20 cm ilgio. Antramečiai stiebai (sėklojai) užauga iki 120 cm aukščio, būna statūs arba išsidraikę. Sukrauna žiedynus (sudėtinius [[skėtis (žiedynas)|skėčius]]) iš smulkių baltų, kartais gelsvų, rausvų arba žalsvų žiedelių. Subrandina sausus, dvisėklius vaisius.
Šakniavaisiuose randama iki 2 proc. [[cukrus|cukraus]], 6,5 proc. kitų [[angliavandeniai|angliavandenių]], [[baltymas|baltymų]], taip pat [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]], kuriose yra [[karotinas|karotino]], virstančio organizme [[vitaminas A|vitaminu A]], taip pat yra [[vitaminas B|B grupės vitaminų]] bei [[vitaminas C|vitamino C]].
 
== Maistinė vertė ==
 
Šakniavaisiuose randama iki 2 proc. [[cukrus|cukraus]], 6,5 proc. kitų [[angliavandeniai|angliavandenių]], [[baltymas|baltymų]], taip pat [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]], kuriose yra [[karotinas|karotino]], virstančio organizme [[vitaminas A|vitaminu A]], taip pat yra [[vitaminas B|B grupės vitaminų]] bei [[vitaminas C|vitamino C]].
 
== Auginimas ==
Valgomosios morkos geriausiai auga trąšiuose, kalkinguose [[priesmėlis|priesmėliuose]], lengvuose [[priemolis|priemoliuose]] arba durpžemiuose. Sėjamos anksti pavasarį, nors yra ir vėlyvesnių veislių. Pagrindiniai kenkėjai – [[morkinė kandis]], [[morkinė musė]], [[morkinė blakutė]], [[blyškusis pievinis ugniukas]]; puola netikroji [[miltligė]], [[fomozė]], [[juodasis puvinys]].
 
Lietuvoje morkos auginamos nuo XVI a.<ref>{{TLE|3|146–147}}</ref>
 
== Panaudojimas ==
Tai viena iš plačiausiai ir seniausiai auginamų [[daržovės|daržovių]]: valgomos šviežios, keptos, virtos, troškintos, konservuotos. Tinka sulčių spaudimui, tyrių gamybai. Tiekiamos kaip garnyras drauge su kitomis daržovėmis, verdama [[morkienė]], tinka prie [[silkė]]s ir kt.
 
Morkos nuo seno naudojamos ir kaip [[pašarinės kultūros]].
 
<gallery>
Vaizdas:Morku laukas 2006-08-05.jpg|Morkų laukas
Vaizdas:Carotte.JPG|Morkos [[šakniavaisis]]
File:Daucus carota subsp. maximus MHNT.BOT.2007.40.407.jpg|Daucus carota subsp. maximus - Museum Sėklos
</gallery>
 
== Šaltiniai ==
{{Commons|Daucus carota|no=T}}
{{išn}}
{{Commons|Daucus carota|no=T}}
 
[[Kategorija:Salieriniai]]