Langobardai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Vaizdas Alboin's_Italy.svg keičiamas Alboin's_Italy-it.svg |
||
| (nerodoma 18 tarpinių versijų, sukurtų 11 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
[[Image:Lombard state 526.png|thumb|right|250px]]▼
'''Langobardai''' ({{de|Langobarden}}), ''lombardai'' – viena iš [[germanai|germanų]] genčių, kilusi iš Šiaurės Europos, kuri apsigyveno [[Dunojus|Dunojaus]] slėniuose, o iš čia įsiveržė į [[Bizantija|Bizantijos]] valdomą [[Italija|Italiją]] vadovaujant [[Alboinas|Alboinui]]. Jie įkūrė Italijos karalystę, gyvavusią iki [[774]] m., kai ją užėmė [[frankai]]. Pagal juos pavadintas Italijos regionas [[Lombardija]].
Išsamiausias istorinis šaltinis apie lombardų kilmę ir istoriją yra Pauliaus Deakono ''[[Langobardų istorija|Historia gentis Langobardorum]]'', parašyta VIII a. Paulius daug žinių sėmėsi iš VII a. ''Origo Gentis Langobardorum''. Origo pasakoja apie mažą gentį ''Winnili''<ref>Priester, 16. Iš senovės germanų kalbos ''Winnan'' reiškia "kovojantys", "laimintys".</ref>, gyvenusią pietų [[Skandinavija|Skandinavijoje]]<ref name="dick">Harrison, D. & Svensson, K. (2007). ''Vikingaliv'' Fälth & Hässler, Värnamo. 978-91-27-35725-9 p. 74</ref>. Jie pasidalino į tris grupes ir vena iš jų išvyko ieškoti naujų žemių. Išvykimo priežastis tikriausiai buvo gyventojų perteklius<ref>Menghin, 13.</ref>. Išvykstantiems vadovavo broliai Ybor ir Aio bei jų motina Gambara<ref>Priester, 16. Grimm, ''Deutsche Mythologie'', I, 336. Old Germanic for "[[Strenuus]]", "[[Sybil]]".</ref>. Jie atvyko į ''Scoringa'' sritį, kuri tikriausiai buvo [[Baltijos jūra|Baltijos]] krantas<ref>Priester, 16</ref> arba [[Elbė]]s<ref>Hammerstein, 56.</ref> žemupys. Šią sritį valdė [[vandalai]], o jų vadai broliai Ambri ir Assi liepė pasirinkti: kariauti arba mokėti duoklę.
''Winnili'' buvo jauni ir narsūs, tad atsisakė mokėti duoklę.
eilutė 9 ⟶ 7:
[[Tacitas]] ir Stabonas teigia, jog langobardai [[I a.]] gyveno [[Elbė]]s žemupyje, kairiajame jos krante. [[IV a.|IV]]–[[V a.]] apsigyveno [[Dunojus|Dunojaus]] vidurupio baseine.
== Langobardų karalystė ==
[[568 m.]] langobardų vadovaujama [[saksai|saksų]], [[sarmatai|sarmatų]] ir kitų genčių sąjunga, spaudžiama [[avarai|avarų]] puolė Šiaurės Italiją. Iš [[Bizantija|Bizantijos]] langobardai atėmė [[Lombardija|Lombardiją]] (čia išliko genties pavadinimas), Tusciją (dabar [[Toskana]]) ir sukūrė langobardų karalystę. Jos sostinė buvo [[Pavija]]. ▼
▲[[568 m.]] langobardų vadovaujama [[saksai|saksų]], [[sarmatai|sarmatų]] ir kitų genčių sąjunga, spaudžiama [[avarai|avarų]] puolė Šiaurės Italiją
Langobardų karalystę sudarė keli dideli politiniai dariniai, išsimėtę visoje Italijoje. Šios kunigaikštystės, nors formaliai buvo sudėtinės karalystės dalys, iš esmės buvo nepriklausomos. Tačiau jų gyventojai turėjo bendrus papročius ir kalbą, o kunigaikščiai giminiavosi su lombardų karaliais.
Po karaliaus [[Alboinas|Alboino]] mirties [[VI a.]] II pusėje užkariautos Spoleto ir [[Benevento kunigaikštystė|Benevento]] teritorijos tapo savarankiškomis hercogystėmis. Karalystė buvo atkurta [[584 m.]] [[773]]–[[774 m.]] langobardų karalystę užkariavo [[frankai|frankų]] valdovas [[Karolis Didysis]].<ref>[[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], VI t. MELI institutas, Vilnius.</ref>▼
▲
== Langobardų valstybės ==
* [[Didžioji Lombardija]] - teritorijos Šiaurės Italijoje, kurios administruotos kaip trys vienetai: Neustrija, Austrija ir Tuscia. Vėliau čia susiformavo apie 20 smulkių hercogysčių su centrais didžiausiuose miestuose: [[Friulio hercogystė|Friulyje]], [[Ivrėja|Ivrėjoje]], [[Parma|Parmoje]], [[Pjačenza|Pjačenzoje]] ir kt.
* [[Mažoji Lombardija]] - teritorijos pietų Italijoje:
** [[Benevento kunigaikštystė]]
** [[Spoleto hercogystė]]
** [[Salerno kunigaikštystė]]
** [[Kapujos kunigaikštystė]]
== Šaltiniai ==
{{
{{Commons|Category:Lombards|no=T}}
[[Kategorija:Senovės germanai]]▼
| |||