7.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/37

—

Panaikinti teismo sprendimą byloje T-189/03 dėl to, kad juo pažeista Bendrijos teisė, būtent EB sutarties 87 straipsnis, ir jame nepateikta deramų motyvų, pripažįstant, jog atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio yra valstybės pagalba.

—

Panaikinti teismo sprendimą dėl to, kad jį priimant klaidingai ir prieštaringai taikyta Bendrijos teisė tiek, kiek nepripažinta, jog atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio yra esama pagalba.

—

Panaikinti teismo sprendimą dėl to, kad pažeista Bendrijos teisė tiek, kiek patvirtinta, jog Komisijos sprendime įtvirtintas reikalavimas išieškoti pagalbą yra teisėtas.

—

Todėl paskelbti niekiniu Komisijos sprendimą (1) tiek, kiek juo pripažinta, kad pereinamasis režimas, viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys, užtikrinantis mokestinį tęstinumą, yra su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba, (Komisijos sprendimo 2 straipsnis) ir (arba) tiek, kiek juo reikalaujama, kad Italija išieškotų šią pagalbą iš gavėjų (Komisijos sprendimo 3 straipsnis).

—

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmu apeliacinio skundo pagrindu A2A S.p.A. tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį ir nepateikė deramų motyvų, nusprendęs pripažinti, jog atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio yra valstybės pagalba. Konkrečiai kalbant, anot ieškovės, Komisijos sprendime neįrodyta, kad bylos aplinkybėmis buvo patenkintos dvi EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, būtent kad iškraipyta konkurencija ir daryta įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Be to, Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino prielaidų, kuriomis remdamasi Komisija nagrinėjamą priemonę pripažino „pagalba“, nors iš tiesų turėjo tai padaryti, vykdydamas Bendrijos teismo praktikoje įtvirtintą pareigą „išsamiai“ išnagrinėti aplinkybes.

2.

Papildomai, antru apeliacinio skundo pagrindu, ieškovė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB 88 straipsnį ir neįvykdė pareigos pateikti sprendimo motyvus, ir dėl to reikalauja panaikinti šio teismo sprendimą tiek, kiek juo pripažinta, jog atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio yra „nauja valstybės pagalba“. Būtent Pirmosios instancijos teismas, aklai pakartojęs Komisijos argumentus, nusprendė, kad atleidimo trejus metus nuo mokesčio priemonės, taikomos savivaldybių įmonėms, pertvarkomoms į akcines bendroves, negalima laikyti „esama valstybės pagalba“. Tačiau jis priėjo priešingą išvadą, nusprendęs, kad nagrinėjama atleidimo nuo mokesčio sistema, numatyta anksčiau nei įsigaliojo EB sutartis, taikyta ir savivaldybių įmonėms, kurios, kaip ir pati Komisija pripažino, buvo tie patys ekonominiai subjektai kaip ir bendrovės pagal įstatymą Nr. 142/90.

3.

Galiausia, atmetus ir antrąjį pagrindą, trečiu apeliacinio skundo pagrindu A2A reikalauja panaikinti teismo sprendimą dėl to, kad juo pažeidžiama Bendrijos teisė ir Bendrijos teisės principai tiek, kiek patvirtinta, kad Komisijos sprendimu teisėtai reikalaujama išieškoti suteiktą pagalbą. Ieškovės nuomone, teismo sprendimą reikia panaikinti, nes jis prieštarauja ankstesniems Bendrijos teismų sprendimams, patvirtina Komisijos sprendime pateikto bendro reikalavimo teisėtumą ir iš esmės patvirtina, kad nacionalinės valdžios institucijos visiškai neturi diskrecijos šioje srityje.