Lėnkėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Naršyti istoriją interaktyviai

← Onkstesnis pakeitėms Paskesinis pakeitėms →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Paeiliui

16:55, 11 bėrželė 2018 atmains

Rzeczpospolita Polska


Lėnkėjės vieleva	Lėnkėjės gerbs

Valstībėnis gimnos: Lėnkėjės gimnos

Dėdliausis miests

Valstībės vaduovā

Prezidėnts

Premjers

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

312 679 km² (70)
2%

Gīventuoju
- 2014 m. bėrželis
- Tonkoms

38 483 957 (34)
123 žm./km² (61)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2005 (progn.)
489,80 mlrd. $ (23)
12 700 $ (54)

Valiota

Lėnkėjės zluots

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC +1
UTC +2

Naprīgolnoms

Ikūrėms
Atkūrėms

X omžios
1918 m. lapkristė 11

Interneta kuods

.pl

Šalėis tel. kuods

48

Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā: Rzeczpospolita Polska) - valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga ekuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, ofėcēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.

Istuorėjė

Glabns straipsnis: Lėnkėjės istuorėjė

Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, a tepuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė.

Puolitėnė sistema

Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta konstitucėjė. Šalėis vaduovs prezidėnts īr. Ans renkams vėsoutėniu balsavėmu. Kadencėjė tronk 5 metos. Prezidėnta mandats gal būtė vėina sīki atnaujėnts.

Admėnėstracėnis soriedīms

Glabns straipsnis: Lėnkėjės vaivadėjės

Lėnkėja soriedīta ėš 16 vaivadėju (województwa, vns. województwo; skliaustūs parašītas suostėnės):

Didžiuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Wielkopolskie; Puoznanė)
Kujavėjės Pamarė vaivadėjė (Kujawsko-Pomorskie; Bīdgoščios ė Tuorunė)
Lioblėna vaivadėjė (Lubelskie; Lioblėns)
Lioboša vaivadėjė (Lubuskie; Gožuvs ė Zeliona Gura)
Luodzės vaivadėjė (Łódzkie; Luodzė)
Mazuovėjės vaivadėjė (Mazowieckie; Varšova)
Mažuosės Lėnkėjs vaivadėjė (Małopolskie; Kruokova)
Opolės vaivadėjė (Opolskie; Opolė)
Pakarpatės vaivadėjė (Podkarpackie; Žešuvs)
Palėnkės vaivadėjė (Podlaskie; Balstuogė)
Pamarė vaivadėjė (Pomorskie; Gdanskos)
Silezėjės vaivadėjė (Śląskie; Katovicā)
Švėnta Krīžiaus vaivadėjė (Świętokrzyskie; Kelcā)
Vakarū Pamarė vaivadėjė (Zachodnio-Pomorskie; Ščecins)
Varmėjės Mozūru vaivadėjė (Warminsko-Mazurskie; Olštīns)
Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė (Dolnośląskie; Vroclavs)

Geuograpėjė

Demuograpėjė

Ekonuomėka

Koltūra

Vikitėka: Lėnkėjė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

@@ Eilotė 12: / Eilotė 12: @@
  valdovų=2|
  titulas1=Prezidėnts|
- pavardė1=[[Andrzej Duda|Andžejos Dūda]]|
+ pavardė1=[[Andrzej Duda|Andžiejos Dūda]]|
  titulas2=Premjers|
  pavardė2=[[Mateusz Morawiecki|Mateušos Moravieckis]]|
@@ Eilotė 43: / Eilotė 43: @@
 '''Lėnkėjės Respoblėka''' ({{pl|Rzeczpospolita Polska}}) - valstībė [[Centrėnė Euruopa|cėntrėnie Euruopuo]], katruos suostėnė īr [[Varšova]]. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga ekuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna [[viera]] valstībie īr [[Katalėkībė|Ruomas katalėku]], ofėcēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.
+== Istuorėjė ==
+{{main|Lėnkėjės istuorėjė}}
+Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, a tepuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė.
+== Puolitėnė sistema ==
+Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta konstitucėjė. Šalėis vaduovs prezidėnts īr. Ans renkams vėsoutėniu balsavėmu. Kadencėjė tronk 5 metos. Prezidėnta mandats gal būtė vėina sīki atnaujėnts.
 == Admėnėstracėnis soriedīms ==
@@ Eilotė 59: / Eilotė 65: @@
 * [[Pamarė vaivadėjė]] (''Pomorskie''; [[Gdanskos]])
 * [[Silezėjės vaivadėjė]] (''Śląskie''; [[Katovicā]])
-* [[Švėnta Krīžiaus vaivadėjė]] (''Świętokrzyskie''; [[Kelcai]])
+* [[Švėnta Krīžiaus vaivadėjė]] (''Świętokrzyskie''; [[Kelcā]])
 * [[Vakarū Pamarė vaivadėjė]] (''Zachodnio-Pomorskie''; [[Ščecins]])
-* [[Varmėjės Mozūru vaivadėjė]] (''Warminsko-Mazurskie''; [[Olštīnas]])
+* [[Varmėjės Mozūru vaivadėjė]] (''Warminsko-Mazurskie''; [[Olštīns]])
 * [[Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė]] (''Dolnośląskie''; [[Vroclavs]])
+== Geuograpėjė ==
+== Demuograpėjė ==
+== Ekonuomėka ==
+== Koltūra ==
 {{Commons|Polska|Lėnkėjė}}
 {{euruopa}}
-{{stub}}
 [[Kateguorėjė:Lėnkėjė| ]]