Lėnkėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Naršyti istoriją interaktyviai

← Onkstesnis pakeitėms

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Paeiliui

Vielībasā 23:40, 27 groudė 2023 atmains

Rzeczpospolita Polska


Lėnkėjės vieleva	Lėnkėjės gerbs

Valstībėnis gimnos: Lėnkėjės gimnos

Dėdliausis miests

Valstībės vaduovā

Prezidėnts

Ministros pėrmėninks

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

312 696 km² (69)
2%

Gīventuoju
- 2019 m. bėrželis
- Tonkoms

38 386 000 (36)
123 žm./km² (61)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2005 (progn.)
489,80 mlrd. $ (23)
12 700 $ (54)

Valiota

Lėnkėjės zluots

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC +1
UTC +2

Naprīgolnoms

Ikūrėms
Atkūrėms

X omžios
1918 m. lapkristė 11

Interneta kuods

.pl

Šalėis tel. kuods

48

Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā: Rzeczpospolita Polska) īr valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, oficēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.

Istuorėjė

Glabns straipsnis: Lėnkėjės istuorėjė

Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, vuo krūvuo ė tēpuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė. 1569 m. pasėrašios Lioblėna unėjė Lėnkėje sīkio so Lietova sodarė kuonfederacėnė šali, ATR, vėina magtīngiausiu Euruopuo tou čieso. Ale pu vainū šalē nosėlpos anou 1772 m. jiemė dalėntėis Prūsėjės, Austrėjės ė Rosėjės imperėjės. 1795 m., pu tretė padalėjėma, Lėnkėjės karalīstė, kāp tēpuogė LDK, ėšnīka ėš svieta žemielapė. Nu 1815 m. dėdlis Lėnkėjės šmuots prigolė Rosėjės imperėjē, anuos terituorėjuo palėka ikorta vasalėnė Lėnkėjės Kuongresa karalīstė.

Lėnkėjė naprigolnoma atstatė 1918 m. lapkristė 11 d., tujaus pu Vuokītėjės kapitulēcėjės Pėrmuo svieta vainuo. Tarpovainės čieso santīkē terp Lietovuos ė Lėnkėjės bova bluogė, bo Lėnkėjė bova ožiemosė Vėlniaus krašta so Lietovuos suostėnė priskaituomo Vėlniom. Tēpuogė Lėnkėjė bova ožiemosė Vakarū Ukrainas ė Vakarū Baltarosėjės žemės.

Lėnkėjės ožpoulėmo 1939 m. siejės 1 d. prasėdiejė Ontra svieta vaina. Vuokītėjē ožpoulos siejės 17 d. i pagelba atskobiejė SSRS, ožpoldama Lėnkėjės rītū šmuota. Tēp dvė šalė pasėdalėna Lėnkėjės žemės. Vaina Lėnkėjē pridarė baisē daug ėškadu - žova aple 6 mln. šalėis gīvėntuoju, sonaikėnta daugoms vėitėnės žīdu bendroumenės, vaina neigiamā paveikė akuonuomėka.

Pasėbėngos vainā Lėnkėjė pasėlėka SSRS itakos zuonuo, šalie ivests vėinpartėnis komunėstėnis režėms. Da XX o. aštonta dešimtmetė pabėnguo ikorts kostiejėms „Solėdaroms“. 1989 m. Lėnkėjuo žloga kuomonėstėnė valdė ė šalės ėš suovietėnė bluoka pasėliuosava. Lėnkėjė 1999 m. palėka NATO, vuo 2004 m. ES narė.

Puolitėnė sistema

Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėnio balsavėmo. Kadencėjė tronk 5 metus. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.

Admėnėstracėnis soriedīms

Glabns straipsnis: Lėnkėjės vaivadėjės

Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (lėnkėškā: województwa, vns. lėnkėškā: województwo; skliaustūs parašītas suostėnės):

Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Wielkopolskie; Puoznanė)
Kojavėjės Pamarė vaivadėjė (Kujawsko-Pomorskie; Bīdgoščios ė Tuorunė)
Lioblėna vaivadėjė (Lubelskie; Lioblėns)
Lioboša vaivadėjė (Lubuskie; Gožuvs ė Zeliona Gura)
Luodzės vaivadėjė (Łódzkie; Luodzė)
Mazuovėjės vaivadėjė (Mazowieckie; Varšova)
Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Małopolskie; Kruokova)
Uopuolės vaivadėjė (Opolskie; Opolė)
Pakarpatės vaivadėjė (Podkarpackie; Žešovs)
Palėnkės vaivadėjė (Podlaskie; Balstuogė)
Pamarė vaivadėjė (Pomorskie; Gdanskos)
Silezėjės vaivadėjė (Śląskie; Katovicā)
Švėnta Krīžiaus vaivadėjė (Świętokrzyskie; Kelcā)
Vakarū Pamarė vaivadėjė (Zachodnio-Pomorskie; Ščecins)
Varmėjės Mozūru vaivadėjė (Warminsko-Mazurskie; Olštīns)
Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė (Dolnośląskie; Vruoclavs)

Geuograpėjė

Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri Baltėjės jūras, pėitūs - pri Karpatū kalnū. Aukštiausė vėršokalnė – Rīsā (Rysy, 2499 m) (Aukštūsiūsė Tatrūsė). Ėlgiausės opės – Vīsla (Wisła), Odra (aba Oderis) ė Varta (Warta).

Žmuonis

63 % Lėnkėjės gīvėntuoju gīvėn miestūs. 2020 m. aple 50 % lėnku gīvena nūsavūs nomūs, 44 % - botūs. 2011 m. sorašīma doumenėm, 93,8 % gīvėntuoju īr lėnkā. Kėtas dėdlės tautėnės gropės - silezėitē, vuokītē, godā, okrainėitē.

Dėdliausė miestā

Akuonuomėka

Lėnkėjės akuonuomėka īr vertėnama kāp pėlnā ėšsėvīstiosė. Nu 1990 m. ėšauga septīnius sīkius, veikiau nekāp Lietovuos. Palē nuomėnalo BVP Lėnkėjės akuonuomėka īr pėnkta dėdliausė ES ė 22-a dėdliausė vėsam svietė. Lėnkėjė palėka vėinėntelė akuonuomėka, katra ėšvengė recesėjės 2007-2008 m. krėzės čieso.

Dėdliausi šmuota akuonuomėkas sodara paslaugū sektuorios (57,4 %), pramuonė (40,2 %) ir žemės ūkis (2,4 %). Glabnė prekības partnerē - Vuokītėjė, Kėnėjė ė Italėjė.

Energėjės sektuoriuo domėnou onglės, 3 dėdliausės kuompanėjės kuožnās metās ėškasa 100 mln. t onglėis, dėrb daug onglėis kūrenėma elektrėniu. Onglės tēpuogė īr glabns šėltnamė efekta sokelontiu doju šaltenis. Ligė 2030 m. Lėnkėjė īr isėpareiguojosė somažėntė onglėis ė lignita nauduojėma energetėkuo.

Koltūra

Lėnkā īr slavā, ale Lėnkėjės koltūrā dėdlė itaka padarė germanėšks, luotīnėšks, bėzantėšks koloritā.

Klasėkėnės Lėnėkės kompuozėtuoriu mozėka žėnuoma tēpuogė ož šalėis robežiaus. Garsiausė klasėkā – Frederiks Šopens, Arturas Rubinšteins, Ignacos Jans Paderevskis ė Kšėštofs Pendereckis. Lėnkėjuo puopolēros dainioujamuosės puoezėjės žonros.

Literatūruo platē žėnuomė lėnku ruomantėkā Aduomas Mėckevėčios, Jolėjos Slovackis ė Zigmunts Krasinskis. Tēpuogė ėš Lietovuos kėlės Česlovs Milošos, Olga Tokarčuk (abodo Nuobelė literatūras premėjės laureato).

Vikitėka: Lėnkėjė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

@@ Eilotė 14: / Eilotė 14: @@
  pavardė1=[[Andrzej Duda|Andžiejos Dūda]]|
  titulas2=Ministros pėrmėninks|
- pavardė2=[[Mateusz Morawiecki|Mateušos Moravieckis]]|
+ pavardė2=[[Donald Tusk]]|
  titulas3=-|
  pavardė3=-|
@@ Eilotė 45: / Eilotė 45: @@
 == Istuorėjė ==
 {{main|Lėnkėjės istuorėjė}}
-Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė [[X omžios|X omžios]] laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė [[Lietova|Lietovuos]], vuo krūvuo ė tepuogė [[Žemaitėjė|Žemaitėjės]] istuorėjė dėdlē sosėjosė.
+Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė [[X omžios|X omžios]] laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė [[Lietova|Lietovuos]], vuo krūvuo ė tēpuogė [[Žemaitėjė|Žemaitėjės]] istuorėjė dėdlē sosėjosė. [[1569]] m. pasėrašios [[Lioblėna unėjė]] Lėnkėje sīkio so [[LDK|Lietova]] sodarė kuonfederacėnė šali, [[ATR]], vėina magtīngiausiu Euruopuo tou čieso. Ale pu vainū šalē nosėlpos anou [[1772]] m. jiemė dalėntėis Prūsėjės, Austrėjės ė Rosėjės imperėjės. 1795 m., pu tretė padalėjėma, Lėnkėjės karalīstė, kāp tēpuogė LDK, ėšnīka ėš svieta žemielapė. Nu 1815 m. dėdlis Lėnkėjės šmuots prigolė [[Rosėjės imperėjė|Rosėjės imperėjē]], anuos terituorėjuo palėka ikorta vasalėnė [[Lėnkėjės Kuongresa karalīstė]].
+Lėnkėjė naprigolnoma atstatė [[1918]] m. [[lapkristė 11]] d., tujaus pu Vuokītėjės kapitulēcėjės [[Pėrma svieta vaina|Pėrmuo svieta vainuo]]. Tarpovainės čieso santīkē terp Lietovuos ė Lėnkėjės bova bluogė, bo Lėnkėjė bova ožiemosė [[Vėlniaus krašts|Vėlniaus krašta]] so Lietovuos suostėnė priskaituomo [[vėlnios|Vėlniom]]. Tēpuogė Lėnkėjė bova ožiemosė Vakarū Ukrainas ė Vakarū Baltarosėjės žemės.
+Lėnkėjės ožpoulėmo [[1939]] m. [[siejės 1]] d. prasėdiejė [[Ontra svieta vaina]]. [[Trets Reichs|Vuokītėjē]] ožpoulos [[siejės 17]] d. i pagelba atskobiejė [[SSRS]], ožpoldama Lėnkėjės rītū šmuota. Tēp dvė šalė pasėdalėna Lėnkėjės žemės. Vaina Lėnkėjē pridarė baisē daug ėškadu - žova aple 6 mln. šalėis gīvėntuoju, sonaikėnta daugoms vėitėnės žīdu bendroumenės, vaina neigiamā paveikė akuonuomėka.
+Pasėbėngos vainā Lėnkėjė pasėlėka SSRS itakos zuonuo, šalie ivests vėinpartėnis komunėstėnis režėms. Da XX o. aštonta dešimtmetė pabėnguo ikorts kostiejėms „[[Solėdaroms]]“. 1989 m. Lėnkėjuo žloga kuomonėstėnė valdė ė šalės ėš suovietėnė bluoka pasėliuosava. Lėnkėjė 1999 m. palėka [[NATO]], vuo 2004 m. [[ES]] narė.
 == Puolitėnė sistema ==
-Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo [[1997]] m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėniu balsavėmu. Kadencėjė tronk 5 metos. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.
+Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo [[1997]] m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėnio balsavėmo. Kadencėjė tronk 5 metus. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.
 == Admėnėstracėnis soriedīms ==
@@ Eilotė 61: / Eilotė 67: @@
 * [[Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė]] (''Małopolskie''; [[Kruokova]])
 * [[Uopuolės vaivadėjė]] (''Opolskie''; [[Opolė]])
-* [[Pakarpatės vaivadėjė]] (''Podkarpackie''; [[Žešuvs]])
+* [[Pakarpatės vaivadėjė]] (''Podkarpackie''; [[Žešovs]])
 * [[Palėnkės vaivadėjė]] (''Podlaskie''; [[Balstuogė]])
 * [[Pamarė vaivadėjė]] (''Pomorskie''; [[Gdanskos]])
@@ Eilotė 71: / Eilotė 77: @@
 == Geuograpėjė ==
-Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri [[Baltėjės jūra]]s, pėitūs - pri Karpatū kalnū.
+Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri [[Baltėjės jūra]]s, pėitūs - pri [[Karpatā|Karpatū]] kalnū. Aukštiausė vėršokalnė – [[Rīsā]] (''Rysy'', 2499 m) ([[Aukštė̄jė Tatrā|Aukštūsiūsė Tatrūsė]]). Ėlgiausės opės – [[Vīsla]] (''Wisła''), [[Odra]] (aba Oderis) ė [[Varta]] (''Warta'').
-== Demuograpėjė ==
+== Žmuonis ==
+% Lėnkėjės gīvėntuoju gīvėn miestūs. 2020 m. aple 50 % lėnku gīvena nūsavūs [[noms|nomūs]], 44 % - [[bots|botūs]]. 2011 m. sorašīma doumenėm, 93,8 % gīvėntuoju īr lėnkā. Kėtas dėdlės tautėnės gropės - [[silezėitē]], [[vuokītē]], [[godā]], [[okrainėitē]].
+=== Dėdliausė miestā ===
+{| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%"
+|-
+! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vėita
+! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miests
+! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vaivadėjė
+! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gīvėntuoju skaitlios
+! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vėita
+! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miests
+! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vaivadėjė
+! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gīvėntuoju skaitlios
+! rowspan=10 |
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Varšova]]''' || [[Mazuovėjės vaivadėjė]]|| 1 724 404  || align=center style="background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | '''[[Balstuogė]]''' || [[Palėnkės vaivadėjė]] || 295 282
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Kruokova]]''' || [[Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė]] || 758 992 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | '''[[Gdīnė]]''' || [[Pamarė vaivadėjė]] || 248 042
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Luodzė]]'''  || [[Luodzės vaivadėjė]] || 711 332 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | '''[[Čenstokava]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 232 318
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Vruoclavs]]''' || [[Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė]] || 632 067 ||  align=center style="background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | '''[[Radoms]]''' || [[Mazuovėjės vaivadėjė]] || 218 466
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Puoznanė]]''' || [[Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė]] || 548 028 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | '''[[Sosnovecos]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 211 275
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Gdanskos]]''' || [[Pamarė vaivadėjė]] || 461 531 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | '''[[Tuorūnė]]''' || [[Kojavėjės Pamarė vaivadėjė]] || 203 447
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Ščecins]]''' || [[Vakarū Pamarė vaivadėjė]] || 408 172 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | '''[[Kelcā]]''' || [[Švėnta Krīžiaus vaivadėjė]] || 199 870
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Bidgoščios]]''' || [[Kojavėjės Pamarė vaivadėjė]] || 359 428 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | '''[[Glivicės]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 185 450
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Lioblėns]]''' || [[Lioblėna vaivadėjė]] || 343 598 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | '''[[Žešovs]]''' || [[Pakarpatės vaivadėjė]] || 183 108
+|-
+| align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Katovicā]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 304 362 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | '''[[Zabžos]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 178 357
+|-
+|}
+{{clear}}<noinclude>
 == Akuonuomėka ==
+Lėnkėjės akuonuomėka īr vertėnama kāp pėlnā ėšsėvīstiosė. Nu 1990 m. ėšauga septīnius sīkius, veikiau nekāp Lietovuos. Palē nuomėnalo [[BVP]] Lėnkėjės akuonuomėka īr pėnkta dėdliausė [[ES]] ė 22-a dėdliausė vėsam svietė. Lėnkėjė palėka vėinėntelė akuonuomėka, katra ėšvengė recesėjės 2007-2008 m. krėzės čieso.
+Dėdliausi šmuota akuonuomėkas sodara [[paslaugū sektuorios]] (57,4 %), [[pramuonė]] (40,2 %) ir [[žemės ūkis]] (2,4 %). Glabnė [[prekība]]s partnerē - [[Vuokītėjė]], [[Kėnėjės LR|Kėnėjė]] ė [[Italėjė]].
+[[Energėjė]]s sektuoriuo domėnou [[onglės]], 3 dėdliausės kuompanėjės kuožnās metās ėškasa 100 mln. [[tuona|t]] onglėis, dėrb daug onglėis kūrenėma elektrėniu. Onglės tēpuogė īr glabns [[šėltnamė efekta sokelontės dojės|šėltnamė efekta sokelontiu doju]] šaltenis. Ligė 2030 m. Lėnkėjė īr isėpareiguojosė somažėntė onglėis ė [[lignits|lignita]] nauduojėma energetėkuo.
 == Koltūra ==
@@ Eilotė 82: / Eilotė 130: @@
 Klasėkėnės Lėnėkės kompuozėtuoriu mozėka žėnuoma tēpuogė ož šalėis robežiaus. Garsiausė klasėkā – [[Frederiks Šopens]], [[Arturas Rubinšteins]], [[Ignacos Jans Paderevskis]] ė [[Kšėštofs Pendereckis]]. Lėnkėjuo puopolēros dainioujamuosės puoezėjės žonros.
-Literatūruo platē žėnuomė lėnku [[ruomantėzmos|ruomantėkā]] [[Aduomas Mėckevėčios]], [[Jolėjos Slovackis]] ė [[Zigmunts Krasinskis]]. Tēpuogė ėš [[Žemaitėjė]]s kėlės [[Česlovs Milošos]].
+Literatūruo platē žėnuomė lėnku [[ruomantėzmos|ruomantėkā]] [[Aduomas Mėckevėčios]], [[Jolėjos Slovackis]] ė [[Zigmunts Krasinskis]]. Tēpuogė ėš [[Lietova|Lietovuos]] kėlės [[Česlovs Milošos]], [[Olga Tokarčuk]] (abodo [[Nuobelė literatūras premėjė]]s laureato).
 {{Commons|Polska|Lėnkėjė}}

Vėita	Miests	Vaivadėjė	Gīvėntuoju skaitlios	Vėita	Miests	Vaivadėjė	Gīvėntuoju skaitlios
1	Varšova	Mazuovėjės vaivadėjė	1 724 404	11	Balstuogė	Palėnkės vaivadėjė	295 282
2	Kruokova	Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė	758 992	12	Gdīnė	Pamarė vaivadėjė	248 042
3	Luodzė	Luodzės vaivadėjė	711 332	13	Čenstokava	Silezėjės vaivadėjė	232 318
4	Vruoclavs	Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė	632 067	14	Radoms	Mazuovėjės vaivadėjė	218 466
5	Puoznanė	Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė	548 028	15	Sosnovecos	Silezėjės vaivadėjė	211 275
6	Gdanskos	Pamarė vaivadėjė	461 531	16	Tuorūnė	Kojavėjės Pamarė vaivadėjė	203 447
7	Ščecins	Vakarū Pamarė vaivadėjė	408 172	17	Kelcā	Švėnta Krīžiaus vaivadėjė	199 870
8	Bidgoščios	Kojavėjės Pamarė vaivadėjė	359 428	18	Glivicės	Silezėjės vaivadėjė	185 450
9	Lioblėns	Lioblėna vaivadėjė	343 598	19	Žešovs	Pakarpatės vaivadėjė	183 108
10	Katovicā	Silezėjės vaivadėjė	304 362	20	Zabžos	Silezėjės vaivadėjė	178 357