Pereiti prie turinio

Lėnkėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

Keistė nūruodas
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Onkstesnis pakeitėms
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Lien Shan (aptarėms | duovis)
6 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Žīmā: Taisīms so muobėliako Taisīms, padėrbts so muobėlio telepuono
Nėra keitimo santraukos
Žīmā: Taisīms so muobėliako Taisīms, padėrbts so muobėlio telepuono
 
(nerodoma 22 tarpinės versijos, sukurtos 5 naudotojų)
Eilotė 7: Eilotė 7:
herbas=Herb Polski.svg|
herbas=Herb Polski.svg|
žem=Europe location POL.png|
žem=Europe location POL.png|
kalbos=[[Lėnku kalba|Lenku]]|
kalbos=[[Lėnku kalba|Lėnku]]|
sostinė=[[Varšova]]|
sostinė=[[Varšova]]|
didžiausiasMiestas=[[Varšova]]|
didžiausiasMiestas=[[Varšova]]|
valdovų=2|
valdovų=2|
titulas1=Prėzidents|
titulas1=Prezidėnts|
pavardė1=[[Andrzej Duda]]|
pavardė1=[[Andrzej Duda|Andžiejos Dūda]]|
titulas2=Premjers|
titulas2=Ministros pėrmėninks|
pavardė2=[[Mateusz Morawiecki]]|
pavardė2=[[Donald Tusk]]|
titulas3=-|
titulas3=-|
pavardė3=-|
pavardė3=-|
plotoVieta=70|
plotoVieta=69|
plotas=312 679|
plotas=312 696|
vandens=2%|
vandens=2%|
gyvMetai=[[30.06.2014]] [[lėipa]]|
gyvMetai=[[2019]] m. [[bėrželis]]|
gyventojuVieta=34|
gyventojuVieta=36|
gyventoju=38 483 957|
gyventoju=38 386 000|
gyventojuTankis=123|
gyventojuTankis=123|
tankumoVieta=61|
tankumoVieta=61|
BVPMetai=[[2005]] (pruogn.)|
BVPMetai=[[2005]] (progn.)|
BVPVieta=23|
BVPVieta=23|
BVP=489,80|
BVP=489,80|
BVPValiuta=[[Tarptautėnis duoleris|$]]|
BVPValiuta=[[Terptautėnis duoleris|$]]|
BVPGyventojui=12 700|
BVPGyventojui=12 700|
BVPGyventojuiVieta=54|
BVPGyventojuiVieta=54|
Eilotė 41: Eilotė 41:
}}
}}


'''Lėnkėjė''' - valstībė [[Centrėnė Euruopa|cėntrėnie Euruopuo]], katruos suostėnė īr [[Varšova]]. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga ekuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna [[viera]] valstībie īr [[Katalėkībė|Ruomas katalėku]].
'''Lėnkėjės Respoblėka''' ({{pl|Rzeczpospolita Polska}}) īr valstībė [[Centrėnė Euruopa|cėntrėnie Euruopuo]], katruos suostėnė īr [[Varšova]]. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna [[viera]] valstībie īr [[Katalėkībė|Ruomas katalėku]], oficēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.

== Istuorėjė ==
{{main|Lėnkėjės istuorėjė}}
Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė [[X omžios|X omžios]] laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė [[Lietova|Lietovuos]], vuo krūvuo ė tēpuogė [[Žemaitėjė|Žemaitėjės]] istuorėjė dėdlē sosėjosė. [[1569]] m. pasėrašios [[Lioblėna unėjė]] Lėnkėje sīkio so [[LDK|Lietova]] sodarė kuonfederacėnė šali, [[ATR]], vėina magtīngiausiu Euruopuo tou čieso. Ale pu vainū šalē nosėlpos anou [[1772]] m. jiemė dalėntėis Prūsėjės, Austrėjės ė Rosėjės imperėjės. 1795 m., pu tretė padalėjėma, Lėnkėjės karalīstė, kāp tēpuogė LDK, ėšnīka ėš svieta žemielapė. Nu 1815 m. dėdlis Lėnkėjės šmuots prigolė [[Rosėjės imperėjė|Rosėjės imperėjē]], anuos terituorėjuo palėka ikorta vasalėnė [[Lėnkėjės Kuongresa karalīstė]].

Lėnkėjė naprigolnoma atstatė [[1918]] m. [[lapkristė 11]] d., tujaus pu Vuokītėjės kapitulēcėjės [[Pėrma svieta vaina|Pėrmuo svieta vainuo]]. Tarpovainės čieso santīkē terp Lietovuos ė Lėnkėjės bova bluogė, bo Lėnkėjė bova ožiemosė [[Vėlniaus krašts|Vėlniaus krašta]] so Lietovuos suostėnė priskaituomo [[vėlnios|Vėlniom]]. Tēpuogė Lėnkėjė bova ožiemosė Vakarū Ukrainas ė Vakarū Baltarosėjės žemės.

Lėnkėjės ožpoulėmo [[1939]] m. [[siejės 1]] d. prasėdiejė [[Ontra svieta vaina]]. [[Trets Reichs|Vuokītėjē]] ožpoulos [[siejės 17]] d. i pagelba atskobiejė [[SSRS]], ožpoldama Lėnkėjės rītū šmuota. Tēp dvė šalė pasėdalėna Lėnkėjės žemės. Vaina Lėnkėjē pridarė baisē daug ėškadu - žova aple 6 mln. šalėis gīvėntuoju, sonaikėnta daugoms vėitėnės žīdu bendroumenės, vaina neigiamā paveikė akuonuomėka.

Pasėbėngos vainā Lėnkėjė pasėlėka SSRS itakos zuonuo, šalie ivests vėinpartėnis komunėstėnis režėms. Da XX o. aštonta dešimtmetė pabėnguo ikorts kostiejėms „[[Solėdaroms]]“. 1989 m. Lėnkėjuo žloga kuomonėstėnė valdė ė šalės ėš suovietėnė bluoka pasėliuosava. Lėnkėjė 1999 m. palėka [[NATO]], vuo 2004 m. [[ES]] narė.

== Puolitėnė sistema ==
Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo [[1997]] m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėnio balsavėmo. Kadencėjė tronk 5 metus. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.

== Admėnėstracėnis soriedīms ==
{{main|Lėnkėjės vaivadėjės}}
Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju ({{pl|województwa}}, vns. {{pl|województwo}}; skliaustūs parašītas suostėnės):
* [[Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė]] (''Wielkopolskie''; [[Puoznanė]])
* [[Kojavėjės Pamarė vaivadėjė]] (''Kujawsko-Pomorskie''; [[Bīdgoščios]] ė [[Tuorunė]])
* [[Lioblėna vaivadėjė]] (''Lubelskie''; [[Lioblėns]])
* [[Lioboša vaivadėjė]] (''Lubuskie''; [[Gožuvs]] ė [[Zeliona Gura]])
* [[Luodzės vaivadėjė]] (''Łódzkie''; [[Luodzė]])
* [[Mazuovėjės vaivadėjė]] (''Mazowieckie''; [[Varšova]])
* [[Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė]] (''Małopolskie''; [[Kruokova]])
* [[Uopuolės vaivadėjė]] (''Opolskie''; [[Opolė]])
* [[Pakarpatės vaivadėjė]] (''Podkarpackie''; [[Žešovs]])
* [[Palėnkės vaivadėjė]] (''Podlaskie''; [[Balstuogė]])
* [[Pamarė vaivadėjė]] (''Pomorskie''; [[Gdanskos]])
* [[Silezėjės vaivadėjė]] (''Śląskie''; [[Katovicā]])
* [[Švėnta Krīžiaus vaivadėjė]] (''Świętokrzyskie''; [[Kelcā]])
* [[Vakarū Pamarė vaivadėjė]] (''Zachodnio-Pomorskie''; [[Ščecins]])
* [[Varmėjės Mozūru vaivadėjė]] (''Warminsko-Mazurskie''; [[Olštīns]])
* [[Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė]] (''Dolnośląskie''; [[Vruoclavs]])

== Geuograpėjė ==
Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri [[Baltėjės jūra]]s, pėitūs - pri [[Karpatā|Karpatū]] kalnū. Aukštiausė vėršokalnė – [[Rīsā]] (''Rysy'', 2499 m) ([[Aukštė̄jė Tatrā|Aukštūsiūsė Tatrūsė]]). Ėlgiausės opės – [[Vīsla]] (''Wisła''), [[Odra]] (aba Oderis) ė [[Varta]] (''Warta'').

== Žmuonis ==
63 % Lėnkėjės gīvėntuoju gīvėn miestūs. 2020 m. aple 50 % lėnku gīvena nūsavūs [[noms|nomūs]], 44 % - [[bots|botūs]]. 2011 m. sorašīma doumenėm, 93,8 % gīvėntuoju īr lėnkā. Kėtas dėdlės tautėnės gropės - [[silezėitē]], [[vuokītē]], [[godā]], [[okrainėitē]].

=== Dėdliausė miestā ===
{| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%"
|-
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vėita
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miests
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vaivadėjė
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gīvėntuoju skaitlios
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vėita
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miests
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vaivadėjė
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gīvėntuoju skaitlios
! rowspan=10 |
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Varšova]]''' || [[Mazuovėjės vaivadėjė]]|| 1 724 404 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | '''[[Balstuogė]]''' || [[Palėnkės vaivadėjė]] || 295 282
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Kruokova]]''' || [[Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė]] || 758 992 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | '''[[Gdīnė]]''' || [[Pamarė vaivadėjė]] || 248 042
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Luodzė]]''' || [[Luodzės vaivadėjė]] || 711 332 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | '''[[Čenstokava]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 232 318
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Vruoclavs]]''' || [[Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė]] || 632 067 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | '''[[Radoms]]''' || [[Mazuovėjės vaivadėjė]] || 218 466
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Puoznanė]]''' || [[Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė]] || 548 028 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | '''[[Sosnovecos]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 211 275
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Gdanskos]]''' || [[Pamarė vaivadėjė]] || 461 531 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | '''[[Tuorūnė]]''' || [[Kojavėjės Pamarė vaivadėjė]] || 203 447
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Ščecins]]''' || [[Vakarū Pamarė vaivadėjė]] || 408 172 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | '''[[Kelcā]]''' || [[Švėnta Krīžiaus vaivadėjė]] || 199 870
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Bidgoščios]]''' || [[Kojavėjės Pamarė vaivadėjė]] || 359 428 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | '''[[Glivicės]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 185 450
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Lioblėns]]''' || [[Lioblėna vaivadėjė]] || 343 598 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | '''[[Žešovs]]''' || [[Pakarpatės vaivadėjė]] || 183 108
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Katovicā]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 304 362 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | '''[[Zabžos]]''' || [[Silezėjės vaivadėjė]] || 178 357
|-
|}
{{clear}}<noinclude>

== Akuonuomėka ==
Lėnkėjės akuonuomėka īr vertėnama kāp pėlnā ėšsėvīstiosė. Nu 1990 m. ėšauga septīnius sīkius, veikiau nekāp Lietovuos. Palē nuomėnalo [[BVP]] Lėnkėjės akuonuomėka īr pėnkta dėdliausė [[ES]] ė 22-a dėdliausė vėsam svietė. Lėnkėjė palėka vėinėntelė akuonuomėka, katra ėšvengė recesėjės 2007-2008 m. krėzės čieso.

Dėdliausi šmuota akuonuomėkas sodara [[paslaugū sektuorios]] (57,4 %), [[pramuonė]] (40,2 %) ir [[žemės ūkis]] (2,4 %). Glabnė [[prekība]]s partnerē - [[Vuokītėjė]], [[Kėnėjės LR|Kėnėjė]] ė [[Italėjė]].

[[Energėjė]]s sektuoriuo domėnou [[onglės]], 3 dėdliausės kuompanėjės kuožnās metās ėškasa 100 mln. [[tuona|t]] onglėis, dėrb daug onglėis kūrenėma elektrėniu. Onglės tēpuogė īr glabns [[šėltnamė efekta sokelontės dojės|šėltnamė efekta sokelontiu doju]] šaltenis. Ligė 2030 m. Lėnkėjė īr isėpareiguojosė somažėntė onglėis ė [[lignits|lignita]] nauduojėma energetėkuo.

== Koltūra ==
Lėnkā īr slavā, ale Lėnkėjės koltūrā dėdlė itaka padarė germanėšks, luotīnėšks, bėzantėšks koloritā.

Klasėkėnės Lėnėkės kompuozėtuoriu mozėka žėnuoma tēpuogė ož šalėis robežiaus. Garsiausė klasėkā – [[Frederiks Šopens]], [[Arturas Rubinšteins]], [[Ignacos Jans Paderevskis]] ė [[Kšėštofs Pendereckis]]. Lėnkėjuo puopolēros dainioujamuosės puoezėjės žonros.

Literatūruo platē žėnuomė lėnku [[ruomantėzmos|ruomantėkā]] [[Aduomas Mėckevėčios]], [[Jolėjos Slovackis]] ė [[Zigmunts Krasinskis]]. Tēpuogė ėš [[Lietova|Lietovuos]] kėlės [[Česlovs Milošos]], [[Olga Tokarčuk]] (abodo [[Nuobelė literatūras premėjė]]s laureato).


{{Commons|Polska|Lėnkėjė}}
{{Commons|Polska|Lėnkėjė}}


{{euruopa}}
{{euruopa}}

{{stub}}


[[Kateguorėjė:Lėnkėjė| ]]
[[Kateguorėjė:Lėnkėjė| ]]

Vielībasā 00:40, 28 groudė 2023 atmains

Rzeczpospolita Polska
Lėnkėjės vieleva Lėnkėjės gerbs
Lėnkėjės vieleva Lėnkėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Lėnkėjės gimnos
Lėnkėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Lėnku
Suostėnė Varšova
Dėdliausis miests Varšova
Valstībės vaduovā Andžiejos Dūda
Prezidėnts
Donald Tusk
Ministros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns 		 
312 696 km² (69)
2%
Gīventuoju
 - 2019 m. bėrželis
 - Tonkoms 		 
38 386 000 (36)
123 žm./km² (61)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou 		2005 (progn.)
489,80 mlrd. $ (23)
12 700 $ (54)
Valiota Lėnkėjės zluots
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos		 UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Ikūrėms
Atkūrėms
  
X omžios
1918 m. lapkristė 11
Interneta kuods .pl
Šalėis tel. kuods 48

Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā: Rzeczpospolita Polska) īr valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, oficēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.

Istuorėjė

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Glabns straipsnis: Lėnkėjės istuorėjė

Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, vuo krūvuo ė tēpuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė. 1569 m. pasėrašios Lioblėna unėjė Lėnkėje sīkio so Lietova sodarė kuonfederacėnė šali, ATR, vėina magtīngiausiu Euruopuo tou čieso. Ale pu vainū šalē nosėlpos anou 1772 m. jiemė dalėntėis Prūsėjės, Austrėjės ė Rosėjės imperėjės. 1795 m., pu tretė padalėjėma, Lėnkėjės karalīstė, kāp tēpuogė LDK, ėšnīka ėš svieta žemielapė. Nu 1815 m. dėdlis Lėnkėjės šmuots prigolė Rosėjės imperėjē, anuos terituorėjuo palėka ikorta vasalėnė Lėnkėjės Kuongresa karalīstė.

Lėnkėjė naprigolnoma atstatė 1918 m. lapkristė 11 d., tujaus pu Vuokītėjės kapitulēcėjės Pėrmuo svieta vainuo. Tarpovainės čieso santīkē terp Lietovuos ė Lėnkėjės bova bluogė, bo Lėnkėjė bova ožiemosė Vėlniaus krašta so Lietovuos suostėnė priskaituomo Vėlniom. Tēpuogė Lėnkėjė bova ožiemosė Vakarū Ukrainas ė Vakarū Baltarosėjės žemės.

Lėnkėjės ožpoulėmo 1939 m. siejės 1 d. prasėdiejė Ontra svieta vaina. Vuokītėjē ožpoulos siejės 17 d. i pagelba atskobiejė SSRS, ožpoldama Lėnkėjės rītū šmuota. Tēp dvė šalė pasėdalėna Lėnkėjės žemės. Vaina Lėnkėjē pridarė baisē daug ėškadu - žova aple 6 mln. šalėis gīvėntuoju, sonaikėnta daugoms vėitėnės žīdu bendroumenės, vaina neigiamā paveikė akuonuomėka.

Pasėbėngos vainā Lėnkėjė pasėlėka SSRS itakos zuonuo, šalie ivests vėinpartėnis komunėstėnis režėms. Da XX o. aštonta dešimtmetė pabėnguo ikorts kostiejėms „Solėdaroms“. 1989 m. Lėnkėjuo žloga kuomonėstėnė valdė ė šalės ėš suovietėnė bluoka pasėliuosava. Lėnkėjė 1999 m. palėka NATO, vuo 2004 m. ES narė.

Puolitėnė sistema

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėnio balsavėmo. Kadencėjė tronk 5 metus. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.

Admėnėstracėnis soriedīms

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Glabns straipsnis: Lėnkėjės vaivadėjės

Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (lėnkėškā: województwa, vns. lėnkėškā: województwo; skliaustūs parašītas suostėnės):

Geuograpėjė

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri Baltėjės jūras, pėitūs - pri Karpatū kalnū. Aukštiausė vėršokalnė – Rīsā (Rysy, 2499 m) (Aukštūsiūsė Tatrūsė). Ėlgiausės opės – Vīsla (Wisła), Odra (aba Oderis) ė Varta (Warta).

Žmuonis

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

63 % Lėnkėjės gīvėntuoju gīvėn miestūs. 2020 m. aple 50 % lėnku gīvena nūsavūs nomūs, 44 % - botūs. 2011 m. sorašīma doumenėm, 93,8 % gīvėntuoju īr lėnkā. Kėtas dėdlės tautėnės gropės - silezėitē, vuokītē, godā, okrainėitē.

Dėdliausė miestā

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Vėita Miests Vaivadėjė Gīvėntuoju skaitlios Vėita Miests Vaivadėjė Gīvėntuoju skaitlios
1 Varšova Mazuovėjės vaivadėjė 1 724 404 11 Balstuogė Palėnkės vaivadėjė 295 282
2 Kruokova Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė 758 992 12 Gdīnė Pamarė vaivadėjė 248 042
3 Luodzė Luodzės vaivadėjė 711 332 13 Čenstokava Silezėjės vaivadėjė 232 318
4 Vruoclavs Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė 632 067 14 Radoms Mazuovėjės vaivadėjė 218 466
5 Puoznanė Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė 548 028 15 Sosnovecos Silezėjės vaivadėjė 211 275
6 Gdanskos Pamarė vaivadėjė 461 531 16 Tuorūnė Kojavėjės Pamarė vaivadėjė 203 447
7 Ščecins Vakarū Pamarė vaivadėjė 408 172 17 Kelcā Švėnta Krīžiaus vaivadėjė 199 870
8 Bidgoščios Kojavėjės Pamarė vaivadėjė 359 428 18 Glivicės Silezėjės vaivadėjė 185 450
9 Lioblėns Lioblėna vaivadėjė 343 598 19 Žešovs Pakarpatės vaivadėjė 183 108
10 Katovicā Silezėjės vaivadėjė 304 362 20 Zabžos Silezėjės vaivadėjė 178 357

Akuonuomėka

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Lėnkėjės akuonuomėka īr vertėnama kāp pėlnā ėšsėvīstiosė. Nu 1990 m. ėšauga septīnius sīkius, veikiau nekāp Lietovuos. Palē nuomėnalo BVP Lėnkėjės akuonuomėka īr pėnkta dėdliausė ES ė 22-a dėdliausė vėsam svietė. Lėnkėjė palėka vėinėntelė akuonuomėka, katra ėšvengė recesėjės 2007-2008 m. krėzės čieso.

Dėdliausi šmuota akuonuomėkas sodara paslaugū sektuorios (57,4 %), pramuonė (40,2 %) ir žemės ūkis (2,4 %). Glabnė prekības partnerē - Vuokītėjė, Kėnėjė ė Italėjė.

Energėjės sektuoriuo domėnou onglės, 3 dėdliausės kuompanėjės kuožnās metās ėškasa 100 mln. t onglėis, dėrb daug onglėis kūrenėma elektrėniu. Onglės tēpuogė īr glabns šėltnamė efekta sokelontiu doju šaltenis. Ligė 2030 m. Lėnkėjė īr isėpareiguojosė somažėntė onglėis ė lignita nauduojėma energetėkuo.

Koltūra

[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Lėnkā īr slavā, ale Lėnkėjės koltūrā dėdlė itaka padarė germanėšks, luotīnėšks, bėzantėšks koloritā.

Klasėkėnės Lėnėkės kompuozėtuoriu mozėka žėnuoma tēpuogė ož šalėis robežiaus. Garsiausė klasėkā – Frederiks Šopens, Arturas Rubinšteins, Ignacos Jans Paderevskis ė Kšėštofs Pendereckis. Lėnkėjuo puopolēros dainioujamuosės puoezėjės žonros.

Literatūruo platē žėnuomė lėnku ruomantėkā Aduomas Mėckevėčios, Jolėjos Slovackis ė Zigmunts Krasinskis. Tēpuogė ėš Lietovuos kėlės Česlovs Milošos, Olga Tokarčuk (abodo Nuobelė literatūras premėjės laureato).

Vikitėka: Lėnkėjė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė

Gautė ėš „https://bat-smg.wikipedia.org/w/index.php?title=Lėnkėjė&oldid=360855“