Afganėstans
Afghanistan I افغانستان | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | puštūnu, persu (dari) | ||||
Suostėnė | Kabuls | ||||
Dėdliausis miests | Kabuls | ||||
Valstībės vaduovā | Hibatula Akhundzada Aukštiausis vads
Abduls Kabirs Laikėns ministros pėrmėninks
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
652 090 km² (41) 0% | ||||
Gīventuoju - 2007 - Tonkoms |
31 889 923 (37) 46 žm./km² ([[Šalis palē givėntuoju tonkoma|]]) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 32,4 mlrd. $ mlrd. $ (92) $ ([[Šalis palē BVP gīvėntuojou|]]) | ||||
Valiota | Afganis | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +4:30 nenauduojams | ||||
Naprīgolnoms Paskelbt
|
nū JK 1991 | ||||
Interneta kuods | .af | ||||
Šalėis tel. kuods | 93 |
Afganėstans, pėlns pavadėnėms Afganėstana Islama Emīrats īr valstībė, esontė Azėjės pėitvakariūs. Ana šiaurie tor robežio so Torkmienėjė, Ozbekėjė ė Tadžikėjė, šiaurės rītūs – so Kėnėjė ė Šiaurės Kašmīro (ons kontrolioujams Pakėstana), rītūs ėr pėitūs – so Pakėstano, vakarūs – so Irano.
Istuorėjė
taisītėAfganėstans īr bovės daugėlė senuobės valstībiu sodėtie, iskaitont Aleksandra Makeduonėitė, Čėngėschana valstībės ė Persėjės imperėjė. Afganėstana muonarkėjė sosėkluostė XVIII o., XIX o. pakliova i Britu imperėjės ītaka, pėlnā savaronkėška palėka pu Pėrmuosės svieta vainuos. Paskotėnis karalios bova nūversts 1973 m.
1978 m., sovietu glabuojama parversma čieso, krūvuo so vėsa šeima, bova žiaurē nužodīts pėrms Afganėstana prezidėnts. Palėka 1979 m. ī Afganėstana bova ivestė Tarību Sājongas karėnē dalėnē ė lėgė 1989 m. iejė gėnklouts pasėprėišėnėma kostiejėms prīš suovietu vaiska. Ton „liousoma kuovuotuoju“ (aba modžahėdu) kuovė stėprē riemė Pakėstans, JAV ė kėtas valstībės.
Pu suovietu vaiska ėšvedėma Afganėstanė kėla cėvėlėnė vaina. Lėgė 1997 m. dėdlėjė šmuota Afganėstana (ėšskīrus tėktās nedėdlė dalie šalėis šiaurie) ožiemė Talėbana kostiejėms, ans ivedė šarijata ė dėdlē kėita islamėška rieda. Dėdlē Talibana riemė Pakėstans.
Pu 2001 m. teruora ėšpouliu prīš JAV pradieta kuova so teruorėzmo ė Talėbana valdžė palėka nuversta kāp remonti Al-Qaeda, atsėnaujėna vaina. Sorengtė rinkėmā, ėšrinkts prezidėnts Hamids Karzajos.
2021 m. rugpjūtė mien. ėš šalėis ėšvedos NATO pajiegas, Talėbans vielē ožjemė valdžė. Nuors Afganėstans īr JTO narīs, anuo valdžė (Talėbana kostiejėms) nie pripažėnta ale vėinas svieta šalėis.
Geuograpėjė
taisītėAfganėstans ī kalnu šalės – mažiau kap 10% terituorėjes ī žemiau kap 600 m vėršom jūras pavėršė. Hindokoša (lėgė 7500 m aukštoma) ė Sefid Kuha kalnā ožiem dėdlė dali Afganėstana.
Dėdliausė miestā:
- Kabuls (so piemiestēs – 4,4 mln. prieteliu)
- Kandahars (651 tūkst. prieteliu)
- Mazari Šarėfs
- Herats
- Džalalabads
- Kundūzos
Veiziek dā
taisītė
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |